Per susirinkimą nuspręsta palikti konteinerį sezono metu. Tai ar nuolat gyvenantiems sumažės mokęsčiai? Gi jie turės savo asmeninius ir bendro konteinerio jiems nereikės.
Siūlau visas baudas ir teismo išlaidas atsiradusias dėl bendro didžiojo konteinerio išieškoti tik iš tų,kurie to konteinerio norėjo. Aš,nuolat gyvenanti ir turinti asmeninį konteinerį tikrai nenoriu jog iš mano mokamų mokęsčių būtų mokamos baudos dėl konteinerio,kurio gyvenantiems nereikia.
Pritariu Neringos nuomonei 100%! Taip pat atsisakau mokėti už būsimas tvoras, kameras, baudas ir visa tai, kas susiję su bendru konteineriu, nes turiu nuosavą. Galvoju, kad bendro nori tie kurie viską(žoles, obuolius, padangas, lovas)krauna į konteinerį arba šalia jo.
Aplamai sikart viskas padaryta is kito galo. Pirma kazkas nusprendzia, kad bendra konteineri reikia nuimti, o tik paskui daro susirinkimus ir sprendzia ka daryti. Gal vistik reikejo atsizvelgti i visu nuomones, o ne pataikauti vienam gyventojui? Kur dabar bus taupymas? Pastoviai gyvenantys per metus papildomai tures moketi Kauno Svarai per 120 lt, o tvarkos kaip nebuvo taip ir nebus. Na is visos sitos nesamones matau, kad daugiausia cia laimejo Kauno Svara, kuri pasididino savo pajamas, o namo su raudona tvora gyventojai ir toliau uostys vasaros sezono ikaitintus, nuo bendro konteinerio sklindancius kvapus…
P. S. Turint toki “ginkla”, 800 paslaugos pirkeju (rodos apie tiek turime sklypu musu bendrijoje) reikejo bandyt kolektyviskai deretis su Kauno Svara, Ekonovus ir gal net kitomis mazesnemis imonemis ir gauti gera kaina kiekvienam sklypui. Tie kurie gyvena brangiau, kurie negyvena pigiau, bet visi. O dabar atejom visi po viena i Kauno Svara, o jie kiek norejo tiek ir paprase, panores pakelt ir pakels.
kodėl pataikaujama vienam žmogui? tikrai ne vienas norėjo asmeninių konteinerių.
dėl konteinerio palikimo toje pačioje vietoje ir aš nesuprantu,nes problema niekur nedings. Reikėjo arba keist vietą arba daugiau suteikti informacijos apie pasekmes to konteinerio palikimo. Kiek supratau senolės nesuprato,kad paliekant konteinerį laukia baudų liūnas.
Kaip tai nepataikaujama? O is kurio namo buvo skundziama? Is kurio namo buvo daromos nuotraukos? Nejaugi neaisku? Kas pasikeis jei pakeisime konteinerio vieta? Nieko, tiesiog tada kiti zmones bus nepatenkinti. Jei jau keiciam tvarka tai keiciam is pagrindu, kiekvienam sklypui asmeninis konteineris ir baigiam si klausima. O jei nekeiciam tai reikejo pirma rasti bendra sutarima, o tik paskui nuimti sena konteineri.
matyt skundžia ne be pagrindo,antraip baudų nebūtų. manau nenorėtų nei vienas gyvent šalia šiukšlyno ir skųstų lygiai taip pat.
negi neįmanoma priversti visų turėt asmeninius konteinerius?
Arturai, tavo rasymai niekaip nesusiję su realybe. Rašai pats nežinodamas, ką rašai.
1. bendrija negali rinktis šiukšlių išvežėjo,
2. Svara negaus 800 klijentų- realu, kad apie 150 ar kiek daugiau,
3. Bendrija tikrai sutaupys lėšų dėl šiukšlių išvežimo. Esant buvusiai “tvarkai”-betvarkei, bendrijai per metus tai kainuodavo apie 25000,- Lt, įskaitant konteinerio priežiūrą. Dabar gi, šiukšlių tikrai turėtų būti žymiai mažiau.Galima, gal būt, tikėtis, kad išlaidos bus kelis kartus mažesnės.
4.Tikimasi, kad prie konteinerio pavyks padaryti tvarką.
5. Žiemos metu šiukšles į bendrą konteinerį mesdavo pagrindinai nuolatiniai gyventojai, o mokėdavo visi. Ar tai teisinga? Jei sakysi, kad nuolatiniai moka 30% daugiau, tai galiu tave patikinti, kad tų pinigų nepakanka sezoninėm šiukšlėm, sezoniniam apšvietimui ir sezoniniam kelių valymui.
Ir t.t. Panašu, kad nedalyvavai susirinkime, nesidomi skaičiais ir argumentais, bet, tiesiog, fantazuoji tinklalapyje.
Ir kokia prasme eiti i susirinkimus, jei konteineris nuimtas buvo rugsejo 30 diena, o nauja tvarka svarstoma jau spalio 18 diena. Ko ten eit ir gadint sau nervus jei kazkas kazka jau prieme…?
Susirinkimas priėmė sprendimą, kaip bus tvarkomos šiukšlės, šiukšlių išvežimas. Galėjai ir pats ten dalyvauti, išklausyti argumentus, išsakyti savus ir balsuoti. Manai, kad nereikia. Pakanka internete pamalti liežuviu ir to pakaks. Stilius- viskas blogai. Ateik ir padaryk gerai, vietoj klavišų baksnojimo. Skirk savo asmeninį laiką įsigilinant į situaciją, dalyvauk susitikimuose su Švara, seniūnu, savivaldybe ( ir ne vieną kartą ), dalyvauk valandas trusiančiose diskusijose ir tai daryk dykai, be atlygio, savo laisvo laiko sąskaita. Tai visiškai skirtingas dalykas , negu barškinti kompo klavišus, rašant vėjus.
Butent… kai dirbama uz dyka tai toks ir rezultatas. Pirmininkui turetu buti mokamas padorus atlyginimas ir jis turetu dirbti pilna darbo diena. Na o mes paprasti nariai turetume iskelti jam uzdavinius ir reikalauti rezultato. Nors tiesa sakant nera pas mus jau taip blogai: apsvietimas ir laistymo sistema veikia, keliai ir gatveles puse bedos, va isspresim klausima del siuksliu ir bus jau visai neblogai. O jei dar isivestume kanalizacija ir vandentieki tai net ir puikiai butu…
Apie kokį, kieno galvos skausmą, susijusį su šiukšlėmis, klausiama?
Baudos skiriamos organizacijos vadovui asmeniškai.Matuojamos tūkstančiais litų.
Kiekvienas gyventojas, normaliai galvojant, turi pasirūpinti savo šiukšlėmis.Tam yra individualūs konteineriai.Kartą per dvi savaites šiukšlės iš individualių konteinerių surenkamos ir išvežamos.
Sumažinus šiukšlių kiekį, pateksiantį į bendrą konteinerį sezono metu, įrengus stebėjimo kamerą ir kontroliuojant išmetamas šiukšles, tikimasi , kad prie bendro konteinerio bus tvarka ir baudų nebebus.
Kategorijų archyvai: SB „Šatijai“
2014 m. rugsėjo 15 d. Bendrijų skelbiamos naujienos, SB “Šatijai”
Sukiršino bendras konteineris
Sveiki visi, parengiau dar vieną labai aktualią skiltį. Komentuokit, siūlykit, skaičiuokit kas labiau apsimoka. …
Skaityti visą įrašą
2014 m. rugpjūčio 23 d. 2014 m., Atliekų tvarkymas, SB “Šatijai”, Žiniasklaida Komentarai
Gyventojus sukiršino bendras šiukšlių konteineris (15)
185
„Šatijų“ sodininkų bendrijoje yra beveik 800 sklypų ir visų jų savininkai šiukšles meta į vienintelį atliekų konteinerį. Aplink jį plyti amžinas šiukšlynas. Su panašiomis problemomis susiduria dauguma sodininkų.
Skaityti visą įrašą
2014 m. rugpjūčio 18 d. Bendrijų skelbiamos naujienos, SB “Šatijai”
Gražiausia sodyba 2014
2014-08-16 buvo renkama gražiausia sodyba vertinimo kriterijai: Aplinkos grožis; Sodininkystės ir daržininkystės integravimas aplinkoje; Bendro naudojimo taisyklių laikymasis; Buitinių nuotekų šalinimo sprendimas sklype; vertinimo komisija: N. Ivonienė; N. Lukanina; T. Pasvenskas Laimėtojas 485 sklypas, Žemėtvarkininkų g. 24 Įvertinti, bet neapdovanoti: 462 sklypas,…
Gerb. Pirmininke,
Norėjome paklausti, gal Jūsų planuose yra numatyta įrengti vandentiekį, kanalizaciją ir galbūt atsivesti dujas? Galbūt iš savo lėšų, galbūt rašant projektus (kiek žinome ES tai remia.) Besikuriantiems tai yra aktualu, dėl investavimo į vietinias komunikacijas.
Iš anksto Ačiū už atasakymą.
sveiki,
dėl inžinerinės infrastruktūros SB “Šatijai” teritorijoje.
dujos: prieš keleta metų buvo tokios iniciatyvos pravesti dujotiekio tinklus. mano žinios gali būti netikslios, bet kiek pamenu buvo reikalavimas surinkti 100 norinčių (100 parašų) tuometinė valdybą surinko gal 230 parašų, bet tada pradėjo kelti kitus reikalavimus ir taip viskas nutilo, aš manau, kad tiekėjams neapsimoka ir jie pradėjo kelti vis kitus reikalavimus, kad mes atstotume (čia tik mano nuomonė). Tuometinė valdyba gal galėtų išsamiau paaiškinti, kodėl tada viskas nurimo.
Vandentiekis ir kanalizacija: pradžiai reikia paminėti, kad turim apie 14km laistymo vandentiekio vamzdyno, dėl kurio remonto diskusijos vyksta bemaž 10 metų. keisti nekeisti ir t.t., galim pasidžiaugti, kad 2014 lapkričio mėnesį maksimaliai suvirinom visą magistralinį vamzdyną (daugiau kaip 100 skylių) pervirininom siurblinės mazgą, pajungėm atsarginį siurblį ir t.t.
taigi grįžtant prie esmės – tai mano įsitikinimu yra visuotinio susirinkimo prerogatyva. pirmininkas negali vienašališkai nuspręsti tokių sprendimų ir imtis įgyvendinimo. o kelias link to būtų toks: užsakom visos bensdrijos topografinę nuotrauką (ties keliais ar potenčialiomis vandentiekio nuotekų tinklų vietomis), gaunam Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimą, užsakom projektą. parengto projekto pagrindu (sprendiniai, kiekių žiniaraščiai, sąmatos, statybos leidimas) galime ieškoti finansavimo būdų. ar mes patys susimokėsim už tai ar kažkokia schema panaudotume ES paramą. Kiek kalbėjau su seniūnų dėl ES paramos tai tiesiogiai net seniūnija negali gauti paramos. gali gauti paramą savivaldybė, bendruomenės, ir kt ūkio subjektai (kiek aiškinausi tiesiogiai bendrija gauti paramos negali).
Istorija iš Klaipėdoje esančios sodų bendrijos: apie 200 sklypų. užsakė topografinę nuotrauką, užsakė projektą. už tai susimokėjo 150000lt, tada tą projektą pardavė už 1lt Klaipėdos vandenims, Klaipėdos vandenys gavo ES paramą ir įtraukė tuos darbus. tokiu būdų bendrija įsisavino apie 1,5mln. ES lėšų. bet stipriai rizikavo rengdami projektą už didelius pinigus. taip pat reikia paminėti, kad bendrija įsikūrusi miesto ribose ir ten daug gyvenančių, gal ir biurokratiniai mechanizmai veikia kitaip.
Iš esmės apie infrastruktūra galvojama, bet reikia rimto Bedrijos pasiryžimo. ne vien pavienių nuomonių.
Va cia zmogus protingai kalba. Jei cia tas Tautvydas, kuris pavaduoja pirmininka, tai gal reiktu ji ir paskirti pirmininku (aisku jei pats sutiks apsiimti tokia nasta). Tada manau ir i susirinkimus butu galima pradet vaikscioti ir bandyt priimti isties gerus sprendimus.
Dėl komunikacijų taip iki galo ir nesupratau… Tai galvojama kas nors ar ne? Aš klausiau apie geriamą vandenį, o ne pie laistymo 🙂 O kas liečia pirmininko atlyginimą, tai manau jis pakankamai padorus. Nes tarkim docentai dėstydami universitete pilnu etatu gauna apie 2000lt į rankas, vidutinių inžinierių atlyginimai 2000-3000lt… ir t.t. Tai gal jau nespjaukime į pirmininko atlyginimą, kad jis mažas 😉
Citata is sio straipsnio: “Sodų bendrijos „Švietimas“ pirmininkas Vytautas Rutkauskas teigė, kad netiesa, jog bendrija negali gauti europinės paramos, ką posėdžio metu tvirtino A. Salamakinas ir jam antrino A. Mitrulevičius: „Mes, pavyzdžiui, gavome Europos Sąjungos pinigų vandentiekiui ir kanalizacijai nutiesti, taigi šiemet prasidės darbai. Apie 80 proc. žmonių sodų bendrijoje nuolat gyvena“, – tikino V. Rutkauskas.” Taigi cia tik nuo musu paciu priklauso ar atsiras tarp musu zmogus, kuris parasytu paraiska ir gautu ES pinigu. Jau kazkada sakiau, moketume pirmininkui padoru atlyginima, jis dirbtu pilnu etatu, o mes galetume is jo reikalauti rezultatu. Nors is kitos puses ES visu pinigu neduoda, reikia 30% tureti savu. Ar sutiks visi uz tai moketi? Nes pamenu, kai buvo svarstoma daryti gatviu apsvietima ar nedaryti, tai buvo daug tamsuoliu, kurie nenorejo.
Taip,Artūrai, klausimas nėra paprastas dėl žmonių sąmoningumo ir supratimo.Kartais tą lemia pinigų neturėjimas, bet, toli gražu, ne visada. Net ir paskutiniame susirinkime nustebino kai kurių sodininkų priešinimasis net stebėjimo kamerų įrengimui.O stebėjimo kamerų įrengimo kaina yra nepalyginama su vandentiekio ir kanalizacijos kaina.
Dar, skaitydamas tą straipsnį, kurį tu cituoji, atkreipiau dėmesį, kad toje bendrijoje, kuri gavo paramą, yra labai daug gyvenančiųjų-jei neklystu, net 80 proc. Pas mus gyvena tik apie 20 proc. Tie momentai yra svarbūs tiek gaunant lėšas, tiek priimant sprendimus patiems prisidėti savo lėšomis.
Kauno rajone daugėja žaibiškų vagysčių, policija rengia reidus .
Gavę signalų, kad Kauno rajone daugėja vagysčių ir plėšimų, meras Valerijus Makūnas ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė lapkričio 14-osios naktį išvyko į policijos surengta reidą.
Pareigūnai važiavo tikrinti tų vietų, kurios kėlė gyventojų susirūpinimą: buvo sulaukta pranešimų iš bendruomenių, seniūnų, apylinkės inspektorių.
Nemažai skundų buvo gauta iš Lapių, Domeikavos, Karmėlavos, seniūnijų, todėl ekipažai pirmiausia patraukė į šias teritorijas.
Daugėja žaibiškų vagysčių
Kauno rajono policijos viršininkas Aleksejus Chraminas pasakojo, kad rudenį padaugėjo žaibiškų vagysčių iš namų. Vagiliaujama ir sodų bendrijose, kurių pakaunėje gausu.
Pareigūnai renka informaciją apie dvi organizuotas grupuotes. „Tie jaunuoliai veikia greitai ir įžūliai: iš pradžių seka gyventojus, po to nutaiko momentą ir puola plėšti namus. Sugeba įveikti ir signalizaciją“, – tvirtino policijos vadovas.
Geidžiamiausias vagių grobis – pinigai ir brangenybės. Televizorių ir buitinės technikos dažniausiai neima, nes šiuos daiktus tapo sunkiau parduoti.
Netrukus A.Chramino pasakojimas buvo iliustruotas gyvu pavyzdžiu: iš vienos nuošalios Domeikavos gatvelės atskriejo pranešimas apie apvogtus namus.
„Buvome išvykę vos dviem valandoms. Deja, įjungti signalizaciją pamiršome, tuo ir pasinaudojo plėšikai“, – pasakojo šeimininkai.
Liepė uždaryti lindynę
Dar viena opi problema – smurtas artimoje aplinkoje. Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, neblaivūs asmenys padaro beveik trečdalį visų nusikaltimų, o smurto artimoje aplinkoje atvejais – beveik visus.
V.Makūnas kartu su policininkais lankėsi socialinės rizikos šeimose, bendravo su gyventojais, prekybos centrų, užeigų atstovais, diskutavo apie geresnes saugumo užtikrinimo galimybes, dalijo atšvaitus.
Meras pastebėjo, kad kai kurios gatvės skendi tamsoje ir liepė seniūnams skubiai gerinti padėtį.
Rajono vadovą ypač papiktino Lapių miestelyje be priežiūros paliktas pastatas, tapęs girtuoklių ir narkomanų lindyne. V.Makūnas įpareigojo Lapių seniūną Rimantą Stankų nedelsiant surasti pastato šeimininką, kad būtų užtikrinta tvarka ir saugumas.
Ragina burtis į grupes
A.Chraminas teigė, kad narkotikai tampa vis skaudesne visuomenės rykšte. Jaunimas ypač pamėgo „žole“ vadinamą marichuaną.
Policininkai stabdė automobilius ir tikrino vairuotojų blaivumą, ieškojo narkotikų.
Kauno apskrities policijos vyriausiojo policijos komisariato surengta prevencinė priemonė apėmė ne tik Kauno, bet ir Jonavos rajoną.
Iš viso tą naktį buvo patikrintos 440 transporto priemonės, nustatyta 11 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Tarp jų – 5 neblaivūs, 1 neturintis teisės vairuoti automobilį. Du asmenys įtariami vykdę nusikalstamas veikas.
V.Makūnas ragina gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes. Tokių Kauno rajono teritorijoje veikia jau 85. Daugiausia – Garliavoje, Ringauduose ir Ežerėlyje. Kaimynystės grupių kūrimas ypač suaktyvėjo Vilkijoje – per šešis mėnesius atsirado net dešimt. „Policijos pareigūnai vieni negali užtikrinti saugumo. Nusikaltėliams turime būti nepakantūs visi“, – kalbėjo meras.
Gyventojų įtraukimas į saugios aplinkos kūrimą, prašant informuoti policiją apie susirūpinimą keliančius reiškinius, o vėliau – bendros prevencinės priemonės vyks nuolat.
Prašo pranešti telefonu
Apie vykdomus nusižengimus arba nusikalstamą veiką galima pranešti anonimiškai šiais telefonais:
303 050 – apie pilstuko gamybą ir prekybą juo, landynes, neprižiūrimus arba smurtą patiriančius vaikus, savadautojus, prostituciją, narkomanus; 303 060 – apie organizuotą nusikalstamumą, neteisėtą prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis, kontrabandą;
Per susirinkimą nuspręsta palikti konteinerį sezono metu. Tai ar nuolat gyvenantiems sumažės mokęsčiai? Gi jie turės savo asmeninius ir bendro konteinerio jiems nereikės.
Siūlau visas baudas ir teismo išlaidas atsiradusias dėl bendro didžiojo konteinerio išieškoti tik iš tų,kurie to konteinerio norėjo. Aš,nuolat gyvenanti ir turinti asmeninį konteinerį tikrai nenoriu jog iš mano mokamų mokęsčių būtų mokamos baudos dėl konteinerio,kurio gyvenantiems nereikia.
Pritariu Neringos nuomonei 100%! Taip pat atsisakau mokėti už būsimas tvoras, kameras, baudas ir visa tai, kas susiję su bendru konteineriu, nes turiu nuosavą. Galvoju, kad bendro nori tie kurie viską(žoles, obuolius, padangas, lovas)krauna į konteinerį arba šalia jo.
Aplamai sikart viskas padaryta is kito galo. Pirma kazkas nusprendzia, kad bendra konteineri reikia nuimti, o tik paskui daro susirinkimus ir sprendzia ka daryti. Gal vistik reikejo atsizvelgti i visu nuomones, o ne pataikauti vienam gyventojui? Kur dabar bus taupymas? Pastoviai gyvenantys per metus papildomai tures moketi Kauno Svarai per 120 lt, o tvarkos kaip nebuvo taip ir nebus. Na is visos sitos nesamones matau, kad daugiausia cia laimejo Kauno Svara, kuri pasididino savo pajamas, o namo su raudona tvora gyventojai ir toliau uostys vasaros sezono ikaitintus, nuo bendro konteinerio sklindancius kvapus…
P. S. Turint toki “ginkla”, 800 paslaugos pirkeju (rodos apie tiek turime sklypu musu bendrijoje) reikejo bandyt kolektyviskai deretis su Kauno Svara, Ekonovus ir gal net kitomis mazesnemis imonemis ir gauti gera kaina kiekvienam sklypui. Tie kurie gyvena brangiau, kurie negyvena pigiau, bet visi. O dabar atejom visi po viena i Kauno Svara, o jie kiek norejo tiek ir paprase, panores pakelt ir pakels.
kodėl pataikaujama vienam žmogui? tikrai ne vienas norėjo asmeninių konteinerių.
dėl konteinerio palikimo toje pačioje vietoje ir aš nesuprantu,nes problema niekur nedings. Reikėjo arba keist vietą arba daugiau suteikti informacijos apie pasekmes to konteinerio palikimo. Kiek supratau senolės nesuprato,kad paliekant konteinerį laukia baudų liūnas.
Kaip tai nepataikaujama? O is kurio namo buvo skundziama? Is kurio namo buvo daromos nuotraukos? Nejaugi neaisku? Kas pasikeis jei pakeisime konteinerio vieta? Nieko, tiesiog tada kiti zmones bus nepatenkinti. Jei jau keiciam tvarka tai keiciam is pagrindu, kiekvienam sklypui asmeninis konteineris ir baigiam si klausima. O jei nekeiciam tai reikejo pirma rasti bendra sutarima, o tik paskui nuimti sena konteineri.
matyt skundžia ne be pagrindo,antraip baudų nebūtų. manau nenorėtų nei vienas gyvent šalia šiukšlyno ir skųstų lygiai taip pat.
negi neįmanoma priversti visų turėt asmeninius konteinerius?
Butent: arba visi turi asmeninius arba nei vienas. Jei jau nutarem kad keiciam tvarka tai ir keiciam.
asmeninius konteinerius, mūsų soduose, keletas gyvenančių turi jau nuo 2005m.
Arturai, tavo rasymai niekaip nesusiję su realybe. Rašai pats nežinodamas, ką rašai.
1. bendrija negali rinktis šiukšlių išvežėjo,
2. Svara negaus 800 klijentų- realu, kad apie 150 ar kiek daugiau,
3. Bendrija tikrai sutaupys lėšų dėl šiukšlių išvežimo. Esant buvusiai “tvarkai”-betvarkei, bendrijai per metus tai kainuodavo apie 25000,- Lt, įskaitant konteinerio priežiūrą. Dabar gi, šiukšlių tikrai turėtų būti žymiai mažiau.Galima, gal būt, tikėtis, kad išlaidos bus kelis kartus mažesnės.
4.Tikimasi, kad prie konteinerio pavyks padaryti tvarką.
5. Žiemos metu šiukšles į bendrą konteinerį mesdavo pagrindinai nuolatiniai gyventojai, o mokėdavo visi. Ar tai teisinga? Jei sakysi, kad nuolatiniai moka 30% daugiau, tai galiu tave patikinti, kad tų pinigų nepakanka sezoninėm šiukšlėm, sezoniniam apšvietimui ir sezoniniam kelių valymui.
Ir t.t. Panašu, kad nedalyvavai susirinkime, nesidomi skaičiais ir argumentais, bet, tiesiog, fantazuoji tinklalapyje.
Kazkaip neprisimenu, kad su jumis alu geriau ir ant “tu” perejom…
Ir kokia prasme eiti i susirinkimus, jei konteineris nuimtas buvo rugsejo 30 diena, o nauja tvarka svarstoma jau spalio 18 diena. Ko ten eit ir gadint sau nervus jei kazkas kazka jau prieme…?
Susirinkimas priėmė sprendimą, kaip bus tvarkomos šiukšlės, šiukšlių išvežimas. Galėjai ir pats ten dalyvauti, išklausyti argumentus, išsakyti savus ir balsuoti. Manai, kad nereikia. Pakanka internete pamalti liežuviu ir to pakaks. Stilius- viskas blogai. Ateik ir padaryk gerai, vietoj klavišų baksnojimo. Skirk savo asmeninį laiką įsigilinant į situaciją, dalyvauk susitikimuose su Švara, seniūnu, savivaldybe ( ir ne vieną kartą ), dalyvauk valandas trusiančiose diskusijose ir tai daryk dykai, be atlygio, savo laisvo laiko sąskaita. Tai visiškai skirtingas dalykas , negu barškinti kompo klavišus, rašant vėjus.
Butent… kai dirbama uz dyka tai toks ir rezultatas. Pirmininkui turetu buti mokamas padorus atlyginimas ir jis turetu dirbti pilna darbo diena. Na o mes paprasti nariai turetume iskelti jam uzdavinius ir reikalauti rezultato. Nors tiesa sakant nera pas mus jau taip blogai: apsvietimas ir laistymo sistema veikia, keliai ir gatveles puse bedos, va isspresim klausima del siuksliu ir bus jau visai neblogai. O jei dar isivestume kanalizacija ir vandentieki tai net ir puikiai butu…
Kada bus tvarkoma laistymo sistema?
o kokio dydzio musu baudos? gal geriau moketi baudas, nei tureti galvos skausma su tomis siukslemis, paskui atvaziuos ir sutvarkys, kaip tai nutiko bartoniu kaime
http://www.lietuvossodai.lt/2014/10/21/moketi-baudas-pigiau-nei-tvarkyti-siuksles/
Pasiulymas “klausimui”: jus nesudarinekite sutarties su Kauno Svara, o savo siuksles verskite i savo sklypa. Gausite bauda ir bus pigiau… 🙂
Apie kokį, kieno galvos skausmą, susijusį su šiukšlėmis, klausiama?
Baudos skiriamos organizacijos vadovui asmeniškai.Matuojamos tūkstančiais litų.
Kiekvienas gyventojas, normaliai galvojant, turi pasirūpinti savo šiukšlėmis.Tam yra individualūs konteineriai.Kartą per dvi savaites šiukšlės iš individualių konteinerių surenkamos ir išvežamos.
Sumažinus šiukšlių kiekį, pateksiantį į bendrą konteinerį sezono metu, įrengus stebėjimo kamerą ir kontroliuojant išmetamas šiukšles, tikimasi , kad prie bendro konteinerio bus tvarka ir baudų nebebus.
Laistymo sistema bus tvarkoma šį rudenį.
mokesime visi po lygiai, ir tie kas turi konteinerius ir tie kurie kuria si siukslyna. teisybe triumfuoja.
Klausimas visiems kurie maudotes,zvejojate,atliekate gamtinius reikalus gamtoje, sunis vedziojate kam paliekate visas tas gerybes????
Informacijai- sodininkų bendrija “Lepšiškiai” atsisakė bendro konteinerio. Taip yra pasielgę ir daug kitų sodininkų bendrijų.
Lietuvos sodai ( http://www.lietuvossodai.lt)
Naujienos
Forumas
Sodininkų bendrijos »
Bendrijų skelbiamos naujienos
Sodininkystė
LT sodai Facebook’e »
Apie mus »
Kategorijų archyvai: SB „Šatijai“
2014 m. rugsėjo 15 d. Bendrijų skelbiamos naujienos, SB “Šatijai”
Sukiršino bendras konteineris
Sveiki visi, parengiau dar vieną labai aktualią skiltį. Komentuokit, siūlykit, skaičiuokit kas labiau apsimoka. …
Skaityti visą įrašą
2014 m. rugpjūčio 23 d. 2014 m., Atliekų tvarkymas, SB “Šatijai”, Žiniasklaida Komentarai
Gyventojus sukiršino bendras šiukšlių konteineris (15)
185
„Šatijų“ sodininkų bendrijoje yra beveik 800 sklypų ir visų jų savininkai šiukšles meta į vienintelį atliekų konteinerį. Aplink jį plyti amžinas šiukšlynas. Su panašiomis problemomis susiduria dauguma sodininkų.
Skaityti visą įrašą
2014 m. rugpjūčio 18 d. Bendrijų skelbiamos naujienos, SB “Šatijai”
Gražiausia sodyba 2014
2014-08-16 buvo renkama gražiausia sodyba vertinimo kriterijai: Aplinkos grožis; Sodininkystės ir daržininkystės integravimas aplinkoje; Bendro naudojimo taisyklių laikymasis; Buitinių nuotekų šalinimo sprendimas sklype; vertinimo komisija: N. Ivonienė; N. Lukanina; T. Pasvenskas Laimėtojas 485 sklypas, Žemėtvarkininkų g. 24 Įvertinti, bet neapdovanoti: 462 sklypas,…
Gerb. Pirmininke,
Norėjome paklausti, gal Jūsų planuose yra numatyta įrengti vandentiekį, kanalizaciją ir galbūt atsivesti dujas? Galbūt iš savo lėšų, galbūt rašant projektus (kiek žinome ES tai remia.) Besikuriantiems tai yra aktualu, dėl investavimo į vietinias komunikacijas.
Iš anksto Ačiū už atasakymą.
sveiki,
dėl inžinerinės infrastruktūros SB “Šatijai” teritorijoje.
dujos: prieš keleta metų buvo tokios iniciatyvos pravesti dujotiekio tinklus. mano žinios gali būti netikslios, bet kiek pamenu buvo reikalavimas surinkti 100 norinčių (100 parašų) tuometinė valdybą surinko gal 230 parašų, bet tada pradėjo kelti kitus reikalavimus ir taip viskas nutilo, aš manau, kad tiekėjams neapsimoka ir jie pradėjo kelti vis kitus reikalavimus, kad mes atstotume (čia tik mano nuomonė). Tuometinė valdyba gal galėtų išsamiau paaiškinti, kodėl tada viskas nurimo.
Vandentiekis ir kanalizacija: pradžiai reikia paminėti, kad turim apie 14km laistymo vandentiekio vamzdyno, dėl kurio remonto diskusijos vyksta bemaž 10 metų. keisti nekeisti ir t.t., galim pasidžiaugti, kad 2014 lapkričio mėnesį maksimaliai suvirinom visą magistralinį vamzdyną (daugiau kaip 100 skylių) pervirininom siurblinės mazgą, pajungėm atsarginį siurblį ir t.t.
taigi grįžtant prie esmės – tai mano įsitikinimu yra visuotinio susirinkimo prerogatyva. pirmininkas negali vienašališkai nuspręsti tokių sprendimų ir imtis įgyvendinimo. o kelias link to būtų toks: užsakom visos bensdrijos topografinę nuotrauką (ties keliais ar potenčialiomis vandentiekio nuotekų tinklų vietomis), gaunam Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimą, užsakom projektą. parengto projekto pagrindu (sprendiniai, kiekių žiniaraščiai, sąmatos, statybos leidimas) galime ieškoti finansavimo būdų. ar mes patys susimokėsim už tai ar kažkokia schema panaudotume ES paramą. Kiek kalbėjau su seniūnų dėl ES paramos tai tiesiogiai net seniūnija negali gauti paramos. gali gauti paramą savivaldybė, bendruomenės, ir kt ūkio subjektai (kiek aiškinausi tiesiogiai bendrija gauti paramos negali).
Istorija iš Klaipėdoje esančios sodų bendrijos: apie 200 sklypų. užsakė topografinę nuotrauką, užsakė projektą. už tai susimokėjo 150000lt, tada tą projektą pardavė už 1lt Klaipėdos vandenims, Klaipėdos vandenys gavo ES paramą ir įtraukė tuos darbus. tokiu būdų bendrija įsisavino apie 1,5mln. ES lėšų. bet stipriai rizikavo rengdami projektą už didelius pinigus. taip pat reikia paminėti, kad bendrija įsikūrusi miesto ribose ir ten daug gyvenančių, gal ir biurokratiniai mechanizmai veikia kitaip.
Iš esmės apie infrastruktūra galvojama, bet reikia rimto Bedrijos pasiryžimo. ne vien pavienių nuomonių.
Va cia zmogus protingai kalba. Jei cia tas Tautvydas, kuris pavaduoja pirmininka, tai gal reiktu ji ir paskirti pirmininku (aisku jei pats sutiks apsiimti tokia nasta). Tada manau ir i susirinkimus butu galima pradet vaikscioti ir bandyt priimti isties gerus sprendimus.
Dėl komunikacijų taip iki galo ir nesupratau… Tai galvojama kas nors ar ne? Aš klausiau apie geriamą vandenį, o ne pie laistymo 🙂 O kas liečia pirmininko atlyginimą, tai manau jis pakankamai padorus. Nes tarkim docentai dėstydami universitete pilnu etatu gauna apie 2000lt į rankas, vidutinių inžinierių atlyginimai 2000-3000lt… ir t.t. Tai gal jau nespjaukime į pirmininko atlyginimą, kad jis mažas 😉
Apie šias problemas yra straipsnis Delfyje Grynas.lt. Jo nuoroda tokia:
https://www.google.com/url?q=http://grynas.delfi.lt/aplinka/sodu-gyventojams-ateina-liudni-laikai.d%3Fid%3D66374988&sa=U&ei=f5FkVIvsH8ybgwT9yILYAQ&ved=0CBoQFjAK&client=internal-uds-cse&usg=AFQjCNGr7XtmlRTjgmcEpcPYwYLrWc8O9Q
Citata is sio straipsnio: “Sodų bendrijos „Švietimas“ pirmininkas Vytautas Rutkauskas teigė, kad netiesa, jog bendrija negali gauti europinės paramos, ką posėdžio metu tvirtino A. Salamakinas ir jam antrino A. Mitrulevičius: „Mes, pavyzdžiui, gavome Europos Sąjungos pinigų vandentiekiui ir kanalizacijai nutiesti, taigi šiemet prasidės darbai. Apie 80 proc. žmonių sodų bendrijoje nuolat gyvena“, – tikino V. Rutkauskas.” Taigi cia tik nuo musu paciu priklauso ar atsiras tarp musu zmogus, kuris parasytu paraiska ir gautu ES pinigu. Jau kazkada sakiau, moketume pirmininkui padoru atlyginima, jis dirbtu pilnu etatu, o mes galetume is jo reikalauti rezultatu. Nors is kitos puses ES visu pinigu neduoda, reikia 30% tureti savu. Ar sutiks visi uz tai moketi? Nes pamenu, kai buvo svarstoma daryti gatviu apsvietima ar nedaryti, tai buvo daug tamsuoliu, kurie nenorejo.
Taip,Artūrai, klausimas nėra paprastas dėl žmonių sąmoningumo ir supratimo.Kartais tą lemia pinigų neturėjimas, bet, toli gražu, ne visada. Net ir paskutiniame susirinkime nustebino kai kurių sodininkų priešinimasis net stebėjimo kamerų įrengimui.O stebėjimo kamerų įrengimo kaina yra nepalyginama su vandentiekio ir kanalizacijos kaina.
Dar, skaitydamas tą straipsnį, kurį tu cituoji, atkreipiau dėmesį, kad toje bendrijoje, kuri gavo paramą, yra labai daug gyvenančiųjų-jei neklystu, net 80 proc. Pas mus gyvena tik apie 20 proc. Tie momentai yra svarbūs tiek gaunant lėšas, tiek priimant sprendimus patiems prisidėti savo lėšomis.
Kauno rajone daugėja žaibiškų vagysčių, policija rengia reidus .
Gavę signalų, kad Kauno rajone daugėja vagysčių ir plėšimų, meras Valerijus Makūnas ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė lapkričio 14-osios naktį išvyko į policijos surengta reidą.
Pareigūnai važiavo tikrinti tų vietų, kurios kėlė gyventojų susirūpinimą: buvo sulaukta pranešimų iš bendruomenių, seniūnų, apylinkės inspektorių.
Nemažai skundų buvo gauta iš Lapių, Domeikavos, Karmėlavos, seniūnijų, todėl ekipažai pirmiausia patraukė į šias teritorijas.
Daugėja žaibiškų vagysčių
Kauno rajono policijos viršininkas Aleksejus Chraminas pasakojo, kad rudenį padaugėjo žaibiškų vagysčių iš namų. Vagiliaujama ir sodų bendrijose, kurių pakaunėje gausu.
Pareigūnai renka informaciją apie dvi organizuotas grupuotes. „Tie jaunuoliai veikia greitai ir įžūliai: iš pradžių seka gyventojus, po to nutaiko momentą ir puola plėšti namus. Sugeba įveikti ir signalizaciją“, – tvirtino policijos vadovas.
Geidžiamiausias vagių grobis – pinigai ir brangenybės. Televizorių ir buitinės technikos dažniausiai neima, nes šiuos daiktus tapo sunkiau parduoti.
Netrukus A.Chramino pasakojimas buvo iliustruotas gyvu pavyzdžiu: iš vienos nuošalios Domeikavos gatvelės atskriejo pranešimas apie apvogtus namus.
„Buvome išvykę vos dviem valandoms. Deja, įjungti signalizaciją pamiršome, tuo ir pasinaudojo plėšikai“, – pasakojo šeimininkai.
Liepė uždaryti lindynę
Dar viena opi problema – smurtas artimoje aplinkoje. Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, neblaivūs asmenys padaro beveik trečdalį visų nusikaltimų, o smurto artimoje aplinkoje atvejais – beveik visus.
V.Makūnas kartu su policininkais lankėsi socialinės rizikos šeimose, bendravo su gyventojais, prekybos centrų, užeigų atstovais, diskutavo apie geresnes saugumo užtikrinimo galimybes, dalijo atšvaitus.
Meras pastebėjo, kad kai kurios gatvės skendi tamsoje ir liepė seniūnams skubiai gerinti padėtį.
Rajono vadovą ypač papiktino Lapių miestelyje be priežiūros paliktas pastatas, tapęs girtuoklių ir narkomanų lindyne. V.Makūnas įpareigojo Lapių seniūną Rimantą Stankų nedelsiant surasti pastato šeimininką, kad būtų užtikrinta tvarka ir saugumas.
Ragina burtis į grupes
A.Chraminas teigė, kad narkotikai tampa vis skaudesne visuomenės rykšte. Jaunimas ypač pamėgo „žole“ vadinamą marichuaną.
Policininkai stabdė automobilius ir tikrino vairuotojų blaivumą, ieškojo narkotikų.
Kauno apskrities policijos vyriausiojo policijos komisariato surengta prevencinė priemonė apėmė ne tik Kauno, bet ir Jonavos rajoną.
Iš viso tą naktį buvo patikrintos 440 transporto priemonės, nustatyta 11 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Tarp jų – 5 neblaivūs, 1 neturintis teisės vairuoti automobilį. Du asmenys įtariami vykdę nusikalstamas veikas.
V.Makūnas ragina gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes. Tokių Kauno rajono teritorijoje veikia jau 85. Daugiausia – Garliavoje, Ringauduose ir Ežerėlyje. Kaimynystės grupių kūrimas ypač suaktyvėjo Vilkijoje – per šešis mėnesius atsirado net dešimt. „Policijos pareigūnai vieni negali užtikrinti saugumo. Nusikaltėliams turime būti nepakantūs visi“, – kalbėjo meras.
Gyventojų įtraukimas į saugios aplinkos kūrimą, prašant informuoti policiją apie susirūpinimą keliančius reiškinius, o vėliau – bendros prevencinės priemonės vyks nuolat.
Prašo pranešti telefonu
Apie vykdomus nusižengimus arba nusikalstamą veiką galima pranešti anonimiškai šiais telefonais:
303 050 – apie pilstuko gamybą ir prekybą juo, landynes, neprižiūrimus arba smurtą patiriančius vaikus, savadautojus, prostituciją, narkomanus; 303 060 – apie organizuotą nusikalstamumą, neteisėtą prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis, kontrabandą;
303 333 – apie automobilių vagystes;
306 180 – apie neteisėtus pareigūnų veiksmus.