KADASTRINIAI MATAVIMAI, GEODEZIJA, SKLYPŲ FORMAVIMAS IR PERTVARKYMAS
Kokybiškai ir greitai atliekame:
– Žemės sklypų kadastrinius matavimus (geodezinius);
– Pastatų kadastrinius matavimus (inventorizacija);
– Topografines nuotraukas;
– Požeminių tinklų ir pastatų kontrolines geodezines nuotraukas (išpildomas);
– Pastatų pririšimo schemas;
– Sklypo ribų, pastato ašių nužymėjimus ir nužymėjimo aktus;
– Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (sklypų suformavimas, padalinimas, sujungimas, atidalinimas, amalgamacija);
– Žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, miestuose.
ARCHITEKTŪRA PROJEKTAVIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
Naujų statinių projektavimas
Statinių rekonstrukcijos projektai.
Pastatų įteisinimas
Teritorijų planavimo dokumentų rengimas.
Medžių genėjimas, gyvatvorių pjovimas
Apželdinimo ir aplinkos tvarkymo darbai:
Konsultavimas želdinimo ir augalų priežiūros klausimais
Dekoratyvinių augalų bei medžių sodinimas
Vejos ir pievutės sėjimas
Alpinariumų ir gazonų įrengimas
Šlaitų formavimas ir sutvirtinimas augalais, medžiais bei akmenimis
Vandens telkinių, baseinų, krioklių įrengimas
Medžių genėjimas, gyvatvorių ir vaiskrūmių formavimas
Tręšimas pagal sezoniškumą
Piktžolių naikinimas
Kontaktai
Telefonas
+37060092922
As noreciau issinuomoti sodo nameli kokiem 2 metam kuriame butu galima ir ziema gyventi, galiu ir pasiremontuoti jai reikia. jai kas turit kokiu varijantu siulykit Tel. 860462045
sveiki,
ištryniau visus su skelbimais nesusijusius skelbimus. jei kas norit, kad išimčiau dar ką nors (pvz, kad nebeskambinėtų) tai rašykit prie savo skelbimo komentarą “ištrinti”
DĖMĖSIO SODININKAI IR DARŽININKAI !!!
Lietuviško kapitalo įmonė, perdirbanti paukščių mėšlą, siūlo įsigyti natūralias organines paukščių mėšlo trąšų granules gamintojo kainomis.
Plastikinės pakuotės po 10 kg. arba didmaičiuose.
10 kg kaina 13 Lt.
Pagaminta Lietuvoje. Perkant didesnį kiekį pristatymas nemokamas.
Tel. pasiteiravimui: 861060965
SB “Šatijai” ieško naujo buhalterio, buhalterės. Reikalinga: darbo patirtis, teisės aktų išmanymas, kompiuterinis apskaitos vedimas. Kreiptis į lep pirmininką Tautvydą Pasvenską 8650 50550
el. paštu: tautvydas@baltican.lt
netrukus bus panaikinti bendri siuksliu konteineriai. Tie kurie gyvena tikriausiai sudarys sutartis su Kauno Svara ir tures savo konteinerius. O ka daryti tiems kas negyvena? Siulau versti siuksles prie grazios medines tvoros priesais dabar esancius bendrus konteinerius, juk butent del ten gyvenanciu zmoniu, kurie pirkdami sklypa tikrai mate konteinerius, ir kilo visas sis triuksmas. Juk butent del ju skundu, bendrija (tai yra visi mes) svaiste musu pinigus baudoms. Tegul tada jie ir tvarkys savo prisiukslinta patvori.
O gal vis dėlto laikas būtų pradėti tvarkingai gyventi? Šiukšlinant patvoriuose savo teisybės tikrai neįrodysim, o baudą už šiukšlinimą ir asmeniškai galima gauti.
as manau, kad tvarka siuose soduose turim pasidaryt viena karta ir visiems laikams.o kam patiktu gyvent prie viso kaimo siukslyno?kuris is musu tuo butu patenkintas?tie sprendimai kuriuos valdyba padare pries gera desimtmeti nereiskia , kad ir siandien jie yra tinkami…kiek zmoniu gyvena, apsidairykit…
Mes gyvenantys mieste daugiabutyje,dviejų asmenų šeima už šiukslių isvežimą mokame 9Lt į menesį.Todel sode gyvenantiems ir turintiems didesnes šeimas yra pigu mokant po 10Lt į mėnesį.
vakar dalyvavau soduose vykusiame informaciniame susirinkime, tokio chaoso ir nepagarbos vienas kitam nesu senai jau mates.nei pirmininko, nei valdybos nariu niekas nesiklause, kas garsiau ir nekulturingiau sauke to matyt ir tiesa buvo:)gerbiamieji kas cia kam neaisku,juk pirmininkas informavo, kad sodininkams t.y kas cia nuolatos negyvena niekas nesikeis, jiems bus pasatytas nedidelis konteineris, o tie kas gyvena pagal Kauno rajono atlieku tvarkymo taisykles privalu tureti savo konteinerius.sodu bendrija neprivalo rupintis nuolatos gyvenenciu ir savo gyvenama vieta cia deklaravusiu nariu siukslemis.klausit kodel iki siol tai dare?nzn anktesni pirmininkai turetu i si kalusima atsakyti, gal kazkam darbo vieta taip buvo sukurta, gal is nezinojimo istatymu. ir pabaigai kantrybes naujajam pirmininkui, jos tikrai prireiks.
Nesuprantu tada kam visas sis triuksmas? Jei dabar didelis konteineris pastoviai pilnas, tai kas darysis su mezesniu? Vel kazkas skus ir vel leisim visu musu pinigus baudoms. Gal vistik nereikia nieko keisti? Juk dabar problema jaucia tik vieno namo gyventojai, nuo kuriu jiems perkant sklypa niekas konteinerio nebuvo paslepes. O dabar su visais sitais nesamoningais pakeitimais problema jaus dauguma.
Sodo bendrija yra juridinis asmuo ir kitas negali nuspręsti, kaip tvarkytis savo valdoje, tai gali padaryti tik visuotinas narių susirinkimas(ne valdyba). Kauno rajono savivalda negali nurodyti kaip mums elgtis su šiukšlių tvarkymu ir jų surinkimu. Ji tik nurodyti gali juridiniam asmeniui sudaryti sutartį šiukšlių išvežimui.
Diskusijų kultūros pas mus labai trūksta. Bet tai ne sodų problema, bet mūsų visos visuomenės problema. Tame susirinkime dalyvavo keletas labai aršių ir garsiai šaukiančių sodininkų ar jų šeimos narių.Kažkodėl žmonės galvoja, kad , jei garsiai šauks, tai bus teisūs ir labai baisūs ir pagal juos bus viskas daroma.Taip nebus daroma. Bus vykdomi priimti susirinkimo ar valdybos ( kur to pakanka) sprendimai.
Valdyba ir pirmininkas informavo apie mūsų šiukšlyno problemas ir apie tai, kaip numatoma jas spręsti. Išklausė atėjusiųjų nuomones ir argumentus ir dabar, tikriausiai, bus kviečiamas visuotinis susirinkimas, skirtas tik šiukšlyno problemai. Susirinkimas ir priims sodininkams privalomą sprendimą. Būtų gerai, kad iki to laiko kai kurie sodininkai pabandytų pasimokyti diskusijų ir argumentų išsakymo kultūros.To visiems ir linku.
Apie Pijoraičio ir Mačiulaičio “nuopelnus” ,jei tik bus noras, dar galėsite išgirsti. Tiesiog ši valdyba nebuvo linkusi kelti tą visą mėšlą, kurį rado, kai perėmė valdybos darbą ir dokumentus. Bet , jei bus labai to norinčių, galim pradėti apie jų nuopelnus diskutuoti.
atsakymas arturui, jeigu esate cia nuolatos gyvenentis ir turesite savo individualu kontieneri tai i ji jums niekas kitas siuksliu nemes, ar ne taip?o mazas konteineris butu tiem kas cia sodininkauja ir nuolatos negyvena, jo aplamai tik vasarai reiketu manyciau. mes cia dviracio neisradinesim, norim tvarkos tik taip ja imanoma pasiekti. as kaip suprantu cia daugelis su nostalgija prisimena kolukius, kur kazkas, kazka bendrai dare, nu jie sugriuvo mielieji.
laba diena, noriu tik pasakyti, kad tas konteineris visa siltaji sezona dvokia taip, kad pasiekia kapinaiciu sankryza.tai as isivaizduoja koks malonumas tiem kas salia gyvena.trys namai aplink siukslyna “megaujasi” aromatais.
Jei neapsisprendęs, kad nori asmeninio konteinerio ir , kad tau asmeninis patogiau , tai gali laukti susirinkimo, bet, kaip teisingai rašo gyventoja, gali jau dabar sudaryti sutartį su Švara ir tavo konteineris bus išvežamas kartą per dvi savaites.
Svarbu: žinok, kad vienas toks asmuo tavo į bendrą konteinerį išmestą šiukšlių maišą iškrausto ir peržiūri.Todėl pagalvok, ką ten dedi, kad nesijaustum nesmagiai.
Vakar, t.y. sekmadienį , rugsėjo 21 d., per mūsų kaimo kapinaites, esančias sodininkų teritorijoje, kiaurai, pradedant nuo šiukšlių konteinerio pusės, pervažiavo ir prie centrinės gatvės išlindo kažkoks girtas (?) marozas su Audi. Pervažiuodamas per kapines, išvartė kokius 5 paminklus ir įstrigo su savo audi kapinių įėjimo varteliuose. Tai įvyko vidury dienos, apie 13 val. Kas ką nors žinot daugiau?
Tas veikėjas su Audi kliudė mano mašiną kurioje buvo penki asmenys tame tarpe ir trijų mėnesių kūdikis. Visa laimė kad tik veidrodėlį užlenkė. O į tą kalną atlėkė kaip per raly, mūsų akių lygyje lempos buvo.
Gal vertėtų ir ten gulintį policininką įrengti.
Labai džiaugiuos,kad galima bus pagaliau turėti asmeninį konteinerį. Išmoksim rūšiuot,kompostuot,nes reikes sutilpt i nedidelį konteinerį.
Mačiau yra gudručių metančių ne tik supuvusius obuolius ir agurkus,bet net ir nupjautą žolę ar medžių šakas. Sumanumui ribų nėra,bukumui taip pat.
dėl nepatenkintų būsima nauja tvarka, na žinokit niekaip nesuprantu KODĖL? Negi taip visiem patinka vaikščioti ar važiuoti su šiūkšlių maišais? Ar matėt koks ten katinynas? Ten tijras ligotų,beausių,beakių kačių lizdas. Apie betvarkę ir smarvę jau net nekalbu. Ir tikrai nieko ten kito nepadarysi,neperauklėsi nei Petro nei Petrutės,kurie ypratę mest nupjautą žolę ar statybines atliekas i konteinerį. O jau kai Petras ir Petrutė neturės kur dingt ir turės kraut į savo konteinerį tai jau gerai pagalvos ką į jį mesti,ką kompostuoti o ką rūšiuoti. Aš už tvarką.
Butų puiku jei visi turėtų konteinerius. Sodininkai galėtų turėt tik vasaros sezonu,nors dauguma sodininkų čia gyvena 7-8mėn per metus. Tik gal mokęsčių perskirstymas turėtų būt kažkoks
Tie, kurie gyvena nuolat, sutartis su Švara turės nuolatines, tie, kurie gyvena sezono metu- galės sudaryti terminuotas sutartis sezonui. Ir tuo laikotarpiu, kai mokės sode, nemokės už šiukšles Kaune ( ar kur ten jie nuolat gyvena ir moka ). Toks šiukšlynas, koks yra dabar , yra mūsų gėda. Tik tiek, kad mes pripratę ir to nebematom. Jei norite tvarkos, apie kurią rašo Neringa, ateikite į susirinkimą ir balsuokite už tokią tvarką.
tie kurie organizuoja nauja tvarka, turetu informuoti gyventojus kokia suma bus sumazinti metiniai mokesciai, kad kompensuot asmeniniu konteineriu isigijima. Mano nuomone dauguma butent ir priesinasi, kad reiks daugiau moket monopolininkui Kauno Svarai, o ir metinis mokestis bendrijai nesikeis.
Jei neklystu dabar gyvenantys sklypai moka bendrijai apie 170 lt per metus, o Kauno Svarai uz viena maziausia konteineri reikes moket apie 120 lt per metus. Tikrai netikiu, kad mokesciai bendrijai liks tik 50 lt. As is tu, kurie “nenubiednes” del tu 120 lt, bet dauguma manau skaiciuoja lita prie lito.
Arturai, neplak į vieną krūvą skirtingų dalykų. Bendrija tau jokių mokesčių nekompensuos ir neturi to daryti.Kitą vasarą, kai sodininkai susirinks į visuotinį susirinkimą, tada patys keisim mokesčius, jei susirinkimas taip nutars. Arba nekeisim. Tu moki ne už šiukšles, o moki bendrijos nario mokestį. Jei bendrija išleidžia šiukšlėm, reiškia- šiukšlėm. Jei neišleidžia šiukšlėm, gal išleis kelių remontui arba stebėjimo kameroms, arba apšvietimui, arba dar kam nors, kas nutariama vėl gi tame pat susirinkime.Susirinkime yra numatytas mokestis 20 Lt už arą, o gyvenantiems nuolat + 30 proc. Tą mokestį gali pakeisti tik susirinkimas, o ne pirmininkas ar iždininkas, ar valdyba.
Kam skiriamos piniginės lėšos 1a. Mokesč viso per SB
Atlyginimai su mokesčiais pirmininkas 3,79 Lt 21.644,70 Lt
Atlyginimas su mokesčiais buhalteriui 0,61 Lt 3.456,00 Lt
atlyginimas su mokesčiais ūkio darbininkas5,97 Lt 34.100,40 Lt
Ūkio išlaidos 0,44 Lt 2.500,00 Lt
Vandens tiekimas 1,28 Lt 7.300,00 Lt
Šiukšlių išvežimas 2,89 Lt 16.500,00 Lt
Gatvių apšvietimas 0,47 Lt 2.700,00 Lt
Kelių remontas 0,88 Lt 5.000,00 Lt
Vandentiekio remontas 0,53 Lt 3.000,00 Lt
kitų BNO priežiūra ir remontas 0,88 Lt 5.000,00 Lt
rezervas 2,28 Lt 13.000,00 Lt
viso: 20,00Lt 114201,10 Lt
Čia yra tai už ką balsavome, tačiau biudžetas toks dalykas, kad nebūtinai jį visą surenki, nes kaip visada yra skolininkų, tačiau nebūtinai išleidi rezervo lėšas, taigi jis gali svyruoti. visa ši informacija yra tinklalapyje: informacija/visuotiniai susirinkimai.
konteinerių niekam pirkti nereikia, juos duoda už dyką. o dėl šiukšlių išvežimo kaštų tai reikia sumuoti kelias pozicijas, ne tik Kauno Švaros sąskaitas. reikia pridėti ūkio darbininko išlaidas (galbūt ne visas). Įvertinti sumokamas baudas.
paskaičiavau, kad sudėjus šiukšlių išvežimą, ūkio darbininko atlyginimą ir gyvenančių 30%, gaunasi suma apie 100 lt per metus(pagal sklypo dydį). Sudarius sutartį su “Švara” mokėsiu 126 lt per metus, nemokamas konteineris ir kas antrą ketvirtadienį apie 11 val važiuoja mašina. Mokesčius teks pakoreguot, nes du kart niekas nemokės, gana jau 30% mokam neaišku už ką.
Ukio darbininko nebebud,nes nebebus didziojo konteinerio. Ka reiskia moketi du kartus?
Manau kad yra kur tuos pinigus protingai panaudoti,galima sutvarkyti tvenkinius ar bent maudyklas (aisku pries tai isnaikinus sudu leidejus),atstatyti sporto zonas galbut vaikams kazka irengti. Ar dar kaip pagerinti sodu bendrija
O kur stovėtų tie nuosavi konteineriai, kai būtų išvežti iš šalutinių gatvių į pagrindinę, kuria važiuos “Švaros” mašina? Prie kraštinio sklypo? Ir kas tose stotelėse tvarką palaikys, iškritusias šiukšles surins ir pan? Gražus vaizdelis turėtų būti kai konteineriai prie vieno sklypo išrikiuoti bus :). Juk ne visi turės galimybę kaip tarybiniais laikais laukti mašinos pypinimo kieme ir bėgti su kibiriuku (pardon, su konteineriuku)…. Tai kai sustatys iš vakaro prie kažkieno sklypo tokius, per dvi savaitėles paraugintus, tai turbūt bendrija dar ne tiek baudų gaus apsimokėti…
+30 mokestis pastoviai gyvenantiems, is tikruju yra mokestis “nevykeliams”. Teismu praktikoje yra itvirtintna: negali buti didesniu mokesciu, jokiai grupei sodininku (t.y. ar tai apstoviai gyvenantys,ar tai ne nariai).
Jei jus tikite tuo, kad “mes nubalsavome, tai privaloma” tai balsuokite, kad saule suktusi aplink zeme.. ir ji suksis ilgai 🙂
“kvailius ir baznycioje musa”, neverkite del diesniu mokesciu.
Jei netikite, pasiskaitykite teismines bylas, kur tai aiskiai ivardinta daugeliu teismu.
Moku 30 proc. daugiau ir dėl to visai nesikremtu ir nesiruošiu skųstis ar verkšlenti. Nes suprantu, kad taip prisidedu prie aplinkos, kurioje nuolat gyvenu, gerbūvio ir saugumo ( kelių valymo, apšvietimo, remonto ir pan.).Nelaukim, kad kas nors ( seniūnas, policininkas, valstybė … ) turi mums ką nors atnešti ant lėkštutės ir būtinai dykai.
nesuprantu, kodėl reikia mokėti tuos procentus. vieni gyvena pastoviai, kiti gyvena iki šalčių arba pirmo sniego arba gyvena pastoviai tik nedeklaruoja, o mokesčiai skiriasi,nors neturėtų. mažiausiai reikėtų mokėti tiems kas neturi namo ir atvažiuoja kelis kart per vasarą.
gera “neverkšlenti” kai nereikia skaičiuoti kiekvieno lito.
Suprantu, kad yra gyventojų, taip pat ir sodininkų, kurie verčiasi sunkiai. Bet apie kokius pinigus mes kalbame, kai sakome, kad nuolat gyvenantys moka 30 proc. daugiau? Taigi, jei jūsų sklypas 6 arai, tai sumokate 120 Lt nario mokestį. O 30 proc. yra 36 Lt. , arba po 3 Lt per mėnesį. Ar daug, spręskime kiekvienas pagal save.
Siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo pavojingų medžiagų patekimo, vandens telkinių krantus – nuo erozijos, apsaugoti pakrančių gamtinį kraštovaizdį, sudaryti palankias sąlygas rekreacijai ir pan., Lietuvos Respublikos teisės aktuose išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos: paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta (toliau – Apsaugos juosta) ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (toliau – Apsaugos zona).
Apsaugos juostų nustatymas
Apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu:
a) prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50–5 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 10 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 25 m;
b) prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas 0,1–2 ha, bei prie visų kanalų:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50– 2,5 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 5 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 12,5 m;
c) prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50- 10 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 20 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 50 m;
d) Miestų ir miestelių teritorijose gyvenamosiose teritorijose:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50- 10 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 20 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 50 m;
e) Miestų ir miestelių teritorijose užstatytose dalyse kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius), – Apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba Apsaugos juosta gali būti nenustatoma;
f) Miestų ir miestelių teritorijose (infrastruktūros, pramonės ir sandėlių teritorijose):
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50– 15 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 30 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 75 m.
Paviršiniuose vandens telkiniuose esančiose salose, kurių plotas 3 ha ir mažiau, visas salos plotas priskiriamas Apsaugos juostai (išskyrus salas, esančias miestų ir miestelių teritorijoje).
Apsaugos zonų nustatymas
Apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi tokiu atstumu:
a) prie Nemuno, Neries bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 200 ha. – 500 m;
b) kitų ilgesnių kaip 50 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha, – 200 m;
c) prie 50 km ir trumpesnių upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 10 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha, taip pat prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha – 100 m;
d) Miško žemėje prie 10 km ir trumpesnių upių bei ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha, miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telki, o taip pat prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 2 ha, ir prie visų kanalų – Apsaugos zonų plotis lygus tokiems paviršiniams vandens telkiniams nustatomų Apsaugos juostų pločiui.
Teisės aktuose yra nustatyti apribojimai ūkinės ar kitokios veiklos vykdymui apsaugos juostose bei apsaugos zonose.
Pažymėtina, kad įstatymai žemės savininkus ir naudotojus įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas).
Apsaugos juostose draudžiama:
– statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą);
– tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo;
– tiesti kelius;
– naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus;
– dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius arčiau kaip 2 metrai nuo vandens telkinio kranto;
– statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai;
– įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius);
– kūrenti laužus;
– ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę.
Apsaugos zonose draudžiama:
– įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu;
– lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant į gruntą
– statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai;
– steigti kapines;
– užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles;
– įrengti sąvartynus;
– barstyti iš lėktuvų pesticidus ir mineralines trąšas;
– plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus;
– auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;
– statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose;
– statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;
– statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų , miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip:100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos; 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams – sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro – nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos.
– Esamose sodybose už apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų režimo pažeidimus pažeidėjai yra baudžiami administracine tvarka.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų, o tokie patys veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
Advokato Irmanto Balsio kontora
Keli klausimai bendrijos valdybai:
Kokiu tikslu pastatytas siuksliu konteineris salia siurblines prie tvenkinio?
Kurie “isrinktieji” gyventojai gali nesti ten savo siuksles?
Is kokiu pinigu bus apmokamas sio konteinerio isvezimas?
← SIULO SAULES KOLEKTORIUS Mėnulio kalendorius Gruodžio mėnuo →
Kaune vis dar aptinkama nelegalių tvorų
2014 m. lapkričio 30 d. 2014 m., SB “Diemedis”, SB “Pamiškė”, SB “Šatijai”, SB “Sodžius”, Teisinė informacija, Žiniasklaida Komentarų nėra
Hans / Pixabay
Patikrinus Kauno rajone įsikūrusias sodų bendrijas „Šatijai“, „Pamiškė“, „ Sodžius“, „Diemedis“, penkiose privačiose sodų valdose rastos tvoros, kurios pastatytos prie pat vandens. Nors tvoros ir pastatytos seniai, tačiau valdų savininkai privalomaisiais nurodymais įpareigoti kuo artimiausiu metu jas nuardyti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai visą dieną tikrino Sėmenos ir Sąnašos upių pakrantes, kuriose dauguma tvorų aptverta dar sovietiniais laikais. Pareigūnai pastebėjo, kad kai kur tvoros buvo nugriautos dar prieš akciją. Reakcijų į prašymus nusigriauti tvoras sulaukta įvairių. Vieni nuogąstaudami, kad reikės mokėti baudas, tvoras nugriauna dar tą pačią dieną, kiti teigia, kad tvora apsaugo nuo šiukšlių krūvų paliekančių žvejų. Kai kurios tvoros priklauso senyvo amžiaus žmonėm ar užsienin išvykusiems savininkams, kurių be teismo sprendimo inspektoriai patys griauti negali.
Skaitykite plačiau: Kas vyksta Kaune: Kaune vis dar aptinkama nelegalių tvorų.
2014 m. gruodžio 11 d. Teisinė informacija
Priimtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos.
Seimas, 75 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 2 susilaikius, priėmė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1298(2). Kartu priimti lydimieji Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisų įstatymas (projektas Nr. XIIP-1299(2) bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisų įstatymas (projektas Nr. XIIP-1300(2).
2014 m. gruodžio 4 d. 2014 m., Sodininkų bendrijos panaikinimas, Sodininkų bendrijų kelių perdavimas savivaldybėms.
KADASTRINIAI MATAVIMAI, GEODEZIJA, SKLYPŲ FORMAVIMAS IR PERTVARKYMAS
Kokybiškai ir greitai atliekame:
– Žemės sklypų kadastrinius matavimus (geodezinius);
– Pastatų kadastrinius matavimus (inventorizacija);
– Topografines nuotraukas;
– Požeminių tinklų ir pastatų kontrolines geodezines nuotraukas (išpildomas);
– Pastatų pririšimo schemas;
– Sklypo ribų, pastato ašių nužymėjimus ir nužymėjimo aktus;
– Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (sklypų suformavimas, padalinimas, sujungimas, atidalinimas, amalgamacija);
– Žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, miestuose.
UAB “Banesta”
Mob.tel.: 8-674 57736
sigitas@banesta.lt
gal jau teiksites pakeles rageli nemeluoti
ARCHITEKTŪRA PROJEKTAVIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMAS
Naujų statinių projektavimas
Statinių rekonstrukcijos projektai.
Pastatų įteisinimas
Teritorijų planavimo dokumentų rengimas.
UAB “Baltican LTD”
http://www.baltican.lt
Tautvydas Pasvenskas 8650 50550
Medžių genėjimas, gyvatvorių pjovimas
Apželdinimo ir aplinkos tvarkymo darbai:
Konsultavimas želdinimo ir augalų priežiūros klausimais
Dekoratyvinių augalų bei medžių sodinimas
Vejos ir pievutės sėjimas
Alpinariumų ir gazonų įrengimas
Šlaitų formavimas ir sutvirtinimas augalais, medžiais bei akmenimis
Vandens telkinių, baseinų, krioklių įrengimas
Medžių genėjimas, gyvatvorių ir vaiskrūmių formavimas
Tręšimas pagal sezoniškumą
Piktžolių naikinimas
Kontaktai
Telefonas
+37060092922
Dovanoju daug molio. Skambinti nr: 865779392
Sveiki sodinkai
As noreciau issinuomoti sodo nameli kokiem 2 metam kuriame butu galima ir ziema gyventi, galiu ir pasiremontuoti jai reikia. jai kas turit kokiu varijantu siulykit Tel. 860462045
Kam reikia molio sklypui sukelti.
Molio būtų apie 1-2 mašininės priekabos, galėčiau ir atvežti.
Mob tel. 8-674 57736
sveiki,
ištryniau visus su skelbimais nesusijusius skelbimus. jei kas norit, kad išimčiau dar ką nors (pvz, kad nebeskambinėtų) tai rašykit prie savo skelbimo komentarą “ištrinti”
Žemės frezavimas, Arimas, vejos įrengimas ir pasėjimas.
Žolės pjovimas Pievų šienavimas
apleistų sklypų tvarkymas.
Krūmų pjovimas.
tel. 8 645 18592
DĖMĖSIO SODININKAI IR DARŽININKAI !!!
Lietuviško kapitalo įmonė, perdirbanti paukščių mėšlą, siūlo įsigyti natūralias organines paukščių mėšlo trąšų granules gamintojo kainomis.
Plastikinės pakuotės po 10 kg. arba didmaičiuose.
10 kg kaina 13 Lt.
Pagaminta Lietuvoje. Perkant didesnį kiekį pristatymas nemokamas.
Tel. pasiteiravimui: 861060965
atvežame smėlio, žvyro, remontuojame kelius, greideriuojame ir voluojame. http://www.Dorcas.lt tel.: 8 698 15 777
Pirkciau murini sodo nameli. Siulyti ivairius variantus. Tel: 867412484
SB “Šatijai” ieško naujo buhalterio, buhalterės. Reikalinga: darbo patirtis, teisės aktų išmanymas, kompiuterinis apskaitos vedimas. Kreiptis į lep pirmininką Tautvydą Pasvenską 8650 50550
el. paštu: tautvydas@baltican.lt
Parduodamas sodo namas prie tvenkinio Putinu g. 15.
pirkciau soda 863609666
mes esame izymus:
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/gyventojus-sukirsino-bendras-siuksliu-konteineris-643973#.U-39dkBT4oI
netrukus bus panaikinti bendri siuksliu konteineriai. Tie kurie gyvena tikriausiai sudarys sutartis su Kauno Svara ir tures savo konteinerius. O ka daryti tiems kas negyvena? Siulau versti siuksles prie grazios medines tvoros priesais dabar esancius bendrus konteinerius, juk butent del ten gyvenanciu zmoniu, kurie pirkdami sklypa tikrai mate konteinerius, ir kilo visas sis triuksmas. Juk butent del ju skundu, bendrija (tai yra visi mes) svaiste musu pinigus baudoms. Tegul tada jie ir tvarkys savo prisiukslinta patvori.
O gal vis dėlto laikas būtų pradėti tvarkingai gyventi? Šiukšlinant patvoriuose savo teisybės tikrai neįrodysim, o baudą už šiukšlinimą ir asmeniškai galima gauti.
as manau, kad tvarka siuose soduose turim pasidaryt viena karta ir visiems laikams.o kam patiktu gyvent prie viso kaimo siukslyno?kuris is musu tuo butu patenkintas?tie sprendimai kuriuos valdyba padare pries gera desimtmeti nereiskia , kad ir siandien jie yra tinkami…kiek zmoniu gyvena, apsidairykit…
Mes gyvenantys mieste daugiabutyje,dviejų asmenų šeima už šiukslių isvežimą mokame 9Lt į menesį.Todel sode gyvenantiems ir turintiems didesnes šeimas yra pigu mokant po 10Lt į mėnesį.
vakar dalyvavau soduose vykusiame informaciniame susirinkime, tokio chaoso ir nepagarbos vienas kitam nesu senai jau mates.nei pirmininko, nei valdybos nariu niekas nesiklause, kas garsiau ir nekulturingiau sauke to matyt ir tiesa buvo:)gerbiamieji kas cia kam neaisku,juk pirmininkas informavo, kad sodininkams t.y kas cia nuolatos negyvena niekas nesikeis, jiems bus pasatytas nedidelis konteineris, o tie kas gyvena pagal Kauno rajono atlieku tvarkymo taisykles privalu tureti savo konteinerius.sodu bendrija neprivalo rupintis nuolatos gyvenenciu ir savo gyvenama vieta cia deklaravusiu nariu siukslemis.klausit kodel iki siol tai dare?nzn anktesni pirmininkai turetu i si kalusima atsakyti, gal kazkam darbo vieta taip buvo sukurta, gal is nezinojimo istatymu. ir pabaigai kantrybes naujajam pirmininkui, jos tikrai prireiks.
Nesuprantu tada kam visas sis triuksmas? Jei dabar didelis konteineris pastoviai pilnas, tai kas darysis su mezesniu? Vel kazkas skus ir vel leisim visu musu pinigus baudoms. Gal vistik nereikia nieko keisti? Juk dabar problema jaucia tik vieno namo gyventojai, nuo kuriu jiems perkant sklypa niekas konteinerio nebuvo paslepes. O dabar su visais sitais nesamoningais pakeitimais problema jaus dauguma.
Sodo bendrija yra juridinis asmuo ir kitas negali nuspręsti, kaip tvarkytis savo valdoje, tai gali padaryti tik visuotinas narių susirinkimas(ne valdyba). Kauno rajono savivalda negali nurodyti kaip mums elgtis su šiukšlių tvarkymu ir jų surinkimu. Ji tik nurodyti gali juridiniam asmeniui sudaryti sutartį šiukšlių išvežimui.
Diskusijų kultūros pas mus labai trūksta. Bet tai ne sodų problema, bet mūsų visos visuomenės problema. Tame susirinkime dalyvavo keletas labai aršių ir garsiai šaukiančių sodininkų ar jų šeimos narių.Kažkodėl žmonės galvoja, kad , jei garsiai šauks, tai bus teisūs ir labai baisūs ir pagal juos bus viskas daroma.Taip nebus daroma. Bus vykdomi priimti susirinkimo ar valdybos ( kur to pakanka) sprendimai.
Valdyba ir pirmininkas informavo apie mūsų šiukšlyno problemas ir apie tai, kaip numatoma jas spręsti. Išklausė atėjusiųjų nuomones ir argumentus ir dabar, tikriausiai, bus kviečiamas visuotinis susirinkimas, skirtas tik šiukšlyno problemai. Susirinkimas ir priims sodininkams privalomą sprendimą. Būtų gerai, kad iki to laiko kai kurie sodininkai pabandytų pasimokyti diskusijų ir argumentų išsakymo kultūros.To visiems ir linku.
Kam tada det skelbimus ant lentos ir rasta interneto puslapyje, kad nuo rugsejo 30 konteinerio nebeliks, jei dar nepriimtas galutinis sprendimas?
Reikia perinkti naują valdybą,susigražinti Č.Pinjoraitį ir K.Mačiulaitį.Tvarka bus….
Apie Pijoraičio ir Mačiulaičio “nuopelnus” ,jei tik bus noras, dar galėsite išgirsti. Tiesiog ši valdyba nebuvo linkusi kelti tą visą mėšlą, kurį rado, kai perėmė valdybos darbą ir dokumentus. Bet , jei bus labai to norinčių, galim pradėti apie jų nuopelnus diskutuoti.
atsakymas arturui, jeigu esate cia nuolatos gyvenentis ir turesite savo individualu kontieneri tai i ji jums niekas kitas siuksliu nemes, ar ne taip?o mazas konteineris butu tiem kas cia sodininkauja ir nuolatos negyvena, jo aplamai tik vasarai reiketu manyciau. mes cia dviracio neisradinesim, norim tvarkos tik taip ja imanoma pasiekti. as kaip suprantu cia daugelis su nostalgija prisimena kolukius, kur kazkas, kazka bendrai dare, nu jie sugriuvo mielieji.
laba diena, noriu tik pasakyti, kad tas konteineris visa siltaji sezona dvokia taip, kad pasiekia kapinaiciu sankryza.tai as isivaizduoja koks malonumas tiem kas salia gyvena.trys namai aplink siukslyna “megaujasi” aromatais.
O gal gali kas normaliai paaiskint: reikia jau vaziuot i Kauno Svara del asmeniniu konteineriu ar laukt spalio 4 dienos susirinkimo?
Laukti.
tai kiekvieno asmeniskas reikalas, daug gyventoju jau sudare sutartis
Jei neapsisprendęs, kad nori asmeninio konteinerio ir , kad tau asmeninis patogiau , tai gali laukti susirinkimo, bet, kaip teisingai rašo gyventoja, gali jau dabar sudaryti sutartį su Švara ir tavo konteineris bus išvežamas kartą per dvi savaites.
Svarbu: žinok, kad vienas toks asmuo tavo į bendrą konteinerį išmestą šiukšlių maišą iškrausto ir peržiūri.Todėl pagalvok, ką ten dedi, kad nesijaustum nesmagiai.
Vakar, t.y. sekmadienį , rugsėjo 21 d., per mūsų kaimo kapinaites, esančias sodininkų teritorijoje, kiaurai, pradedant nuo šiukšlių konteinerio pusės, pervažiavo ir prie centrinės gatvės išlindo kažkoks girtas (?) marozas su Audi. Pervažiuodamas per kapines, išvartė kokius 5 paminklus ir įstrigo su savo audi kapinių įėjimo varteliuose. Tai įvyko vidury dienos, apie 13 val. Kas ką nors žinot daugiau?
Tas veikėjas su Audi kliudė mano mašiną kurioje buvo penki asmenys tame tarpe ir trijų mėnesių kūdikis. Visa laimė kad tik veidrodėlį užlenkė. O į tą kalną atlėkė kaip per raly, mūsų akių lygyje lempos buvo.
Gal vertėtų ir ten gulintį policininką įrengti.
Kas tas idiotas marozas? Sodininkas ar svečias?
Labai džiaugiuos,kad galima bus pagaliau turėti asmeninį konteinerį. Išmoksim rūšiuot,kompostuot,nes reikes sutilpt i nedidelį konteinerį.
Mačiau yra gudručių metančių ne tik supuvusius obuolius ir agurkus,bet net ir nupjautą žolę ar medžių šakas. Sumanumui ribų nėra,bukumui taip pat.
dėl nepatenkintų būsima nauja tvarka, na žinokit niekaip nesuprantu KODĖL? Negi taip visiem patinka vaikščioti ar važiuoti su šiūkšlių maišais? Ar matėt koks ten katinynas? Ten tijras ligotų,beausių,beakių kačių lizdas. Apie betvarkę ir smarvę jau net nekalbu. Ir tikrai nieko ten kito nepadarysi,neperauklėsi nei Petro nei Petrutės,kurie ypratę mest nupjautą žolę ar statybines atliekas i konteinerį. O jau kai Petras ir Petrutė neturės kur dingt ir turės kraut į savo konteinerį tai jau gerai pagalvos ką į jį mesti,ką kompostuoti o ką rūšiuoti. Aš už tvarką.
Butų puiku jei visi turėtų konteinerius. Sodininkai galėtų turėt tik vasaros sezonu,nors dauguma sodininkų čia gyvena 7-8mėn per metus. Tik gal mokęsčių perskirstymas turėtų būt kažkoks
taip,pagaliau ir pas mus bus tvarka, kaip daugumoje sodų bendrijų.
Tie, kurie gyvena nuolat, sutartis su Švara turės nuolatines, tie, kurie gyvena sezono metu- galės sudaryti terminuotas sutartis sezonui. Ir tuo laikotarpiu, kai mokės sode, nemokės už šiukšles Kaune ( ar kur ten jie nuolat gyvena ir moka ). Toks šiukšlynas, koks yra dabar , yra mūsų gėda. Tik tiek, kad mes pripratę ir to nebematom. Jei norite tvarkos, apie kurią rašo Neringa, ateikite į susirinkimą ir balsuokite už tokią tvarką.
tie kurie organizuoja nauja tvarka, turetu informuoti gyventojus kokia suma bus sumazinti metiniai mokesciai, kad kompensuot asmeniniu konteineriu isigijima. Mano nuomone dauguma butent ir priesinasi, kad reiks daugiau moket monopolininkui Kauno Svarai, o ir metinis mokestis bendrijai nesikeis.
Jei neklystu dabar gyvenantys sklypai moka bendrijai apie 170 lt per metus, o Kauno Svarai uz viena maziausia konteineri reikes moket apie 120 lt per metus. Tikrai netikiu, kad mokesciai bendrijai liks tik 50 lt. As is tu, kurie “nenubiednes” del tu 120 lt, bet dauguma manau skaiciuoja lita prie lito.
Arturai, neplak į vieną krūvą skirtingų dalykų. Bendrija tau jokių mokesčių nekompensuos ir neturi to daryti.Kitą vasarą, kai sodininkai susirinks į visuotinį susirinkimą, tada patys keisim mokesčius, jei susirinkimas taip nutars. Arba nekeisim. Tu moki ne už šiukšles, o moki bendrijos nario mokestį. Jei bendrija išleidžia šiukšlėm, reiškia- šiukšlėm. Jei neišleidžia šiukšlėm, gal išleis kelių remontui arba stebėjimo kameroms, arba apšvietimui, arba dar kam nors, kas nutariama vėl gi tame pat susirinkime.Susirinkime yra numatytas mokestis 20 Lt už arą, o gyvenantiems nuolat + 30 proc. Tą mokestį gali pakeisti tik susirinkimas, o ne pirmininkas ar iždininkas, ar valdyba.
mokestis už arą, o kas tai yra, daug kam įdomu. Siūlau,nuo sekančių metų, su kvitu,pateikti papildomą informaciją kas įskaičiuota į mokestį už arą.
Kam skiriamos piniginės lėšos 1a. Mokesč viso per SB
Atlyginimai su mokesčiais pirmininkas 3,79 Lt 21.644,70 Lt
Atlyginimas su mokesčiais buhalteriui 0,61 Lt 3.456,00 Lt
atlyginimas su mokesčiais ūkio darbininkas5,97 Lt 34.100,40 Lt
Ūkio išlaidos 0,44 Lt 2.500,00 Lt
Vandens tiekimas 1,28 Lt 7.300,00 Lt
Šiukšlių išvežimas 2,89 Lt 16.500,00 Lt
Gatvių apšvietimas 0,47 Lt 2.700,00 Lt
Kelių remontas 0,88 Lt 5.000,00 Lt
Vandentiekio remontas 0,53 Lt 3.000,00 Lt
kitų BNO priežiūra ir remontas 0,88 Lt 5.000,00 Lt
rezervas 2,28 Lt 13.000,00 Lt
viso: 20,00Lt 114201,10 Lt
Čia yra tai už ką balsavome, tačiau biudžetas toks dalykas, kad nebūtinai jį visą surenki, nes kaip visada yra skolininkų, tačiau nebūtinai išleidi rezervo lėšas, taigi jis gali svyruoti. visa ši informacija yra tinklalapyje: informacija/visuotiniai susirinkimai.
konteinerių niekam pirkti nereikia, juos duoda už dyką. o dėl šiukšlių išvežimo kaštų tai reikia sumuoti kelias pozicijas, ne tik Kauno Švaros sąskaitas. reikia pridėti ūkio darbininko išlaidas (galbūt ne visas). Įvertinti sumokamas baudas.
paskaičiavau, kad sudėjus šiukšlių išvežimą, ūkio darbininko atlyginimą ir gyvenančių 30%, gaunasi suma apie 100 lt per metus(pagal sklypo dydį). Sudarius sutartį su “Švara” mokėsiu 126 lt per metus, nemokamas konteineris ir kas antrą ketvirtadienį apie 11 val važiuoja mašina. Mokesčius teks pakoreguot, nes du kart niekas nemokės, gana jau 30% mokam neaišku už ką.
Ukio darbininko nebebud,nes nebebus didziojo konteinerio. Ka reiskia moketi du kartus?
Manau kad yra kur tuos pinigus protingai panaudoti,galima sutvarkyti tvenkinius ar bent maudyklas (aisku pries tai isnaikinus sudu leidejus),atstatyti sporto zonas galbut vaikams kazka irengti. Ar dar kaip pagerinti sodu bendrija
jei nebus ūkio darbininko, tai sutaupysim 34000lt per metus
Ukio darbuotojo nebus,bet bus samdomi zmones,kurie tvarkys vandentieki ar dar kokius gedimus. Netikiu,kad visus gedimus tvarkys kazkas uz dyka
O kur stovėtų tie nuosavi konteineriai, kai būtų išvežti iš šalutinių gatvių į pagrindinę, kuria važiuos “Švaros” mašina? Prie kraštinio sklypo? Ir kas tose stotelėse tvarką palaikys, iškritusias šiukšles surins ir pan? Gražus vaizdelis turėtų būti kai konteineriai prie vieno sklypo išrikiuoti bus :). Juk ne visi turės galimybę kaip tarybiniais laikais laukti mašinos pypinimo kieme ir bėgti su kibiriuku (pardon, su konteineriuku)…. Tai kai sustatys iš vakaro prie kažkieno sklypo tokius, per dvi savaitėles paraugintus, tai turbūt bendrija dar ne tiek baudų gaus apsimokėti…
+30 mokestis pastoviai gyvenantiems, is tikruju yra mokestis “nevykeliams”. Teismu praktikoje yra itvirtintna: negali buti didesniu mokesciu, jokiai grupei sodininku (t.y. ar tai apstoviai gyvenantys,ar tai ne nariai).
Jei jus tikite tuo, kad “mes nubalsavome, tai privaloma” tai balsuokite, kad saule suktusi aplink zeme.. ir ji suksis ilgai 🙂
“kvailius ir baznycioje musa”, neverkite del diesniu mokesciu.
Jei netikite, pasiskaitykite teismines bylas, kur tai aiskiai ivardinta daugeliu teismu.
Moku 30 proc. daugiau ir dėl to visai nesikremtu ir nesiruošiu skųstis ar verkšlenti. Nes suprantu, kad taip prisidedu prie aplinkos, kurioje nuolat gyvenu, gerbūvio ir saugumo ( kelių valymo, apšvietimo, remonto ir pan.).Nelaukim, kad kas nors ( seniūnas, policininkas, valstybė … ) turi mums ką nors atnešti ant lėkštutės ir būtinai dykai.
nesuprantu, kodėl reikia mokėti tuos procentus. vieni gyvena pastoviai, kiti gyvena iki šalčių arba pirmo sniego arba gyvena pastoviai tik nedeklaruoja, o mokesčiai skiriasi,nors neturėtų. mažiausiai reikėtų mokėti tiems kas neturi namo ir atvažiuoja kelis kart per vasarą.
gera “neverkšlenti” kai nereikia skaičiuoti kiekvieno lito.
Suprantu, kad yra gyventojų, taip pat ir sodininkų, kurie verčiasi sunkiai. Bet apie kokius pinigus mes kalbame, kai sakome, kad nuolat gyvenantys moka 30 proc. daugiau? Taigi, jei jūsų sklypas 6 arai, tai sumokate 120 Lt nario mokestį. O 30 proc. yra 36 Lt. , arba po 3 Lt per mėnesį. Ar daug, spręskime kiekvienas pagal save.
Teisininko komentaras. Vandens telkinių apsauga
Siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo pavojingų medžiagų patekimo, vandens telkinių krantus – nuo erozijos, apsaugoti pakrančių gamtinį kraštovaizdį, sudaryti palankias sąlygas rekreacijai ir pan., Lietuvos Respublikos teisės aktuose išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos: paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta (toliau – Apsaugos juosta) ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (toliau – Apsaugos zona).
Apsaugos juostų nustatymas
Apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu:
a) prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50–5 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 10 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 25 m;
b) prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas 0,1–2 ha, bei prie visų kanalų:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50– 2,5 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 5 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 12,5 m;
c) prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50- 10 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 20 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 50 m;
d) Miestų ir miestelių teritorijose gyvenamosiose teritorijose:
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50- 10 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 20 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 50 m;
e) Miestų ir miestelių teritorijose užstatytose dalyse kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius), – Apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba Apsaugos juosta gali būti nenustatoma;
f) Miestų ir miestelių teritorijose (infrastruktūros, pramonės ir sandėlių teritorijose):
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50– 15 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 30 m;
– kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – 75 m.
Paviršiniuose vandens telkiniuose esančiose salose, kurių plotas 3 ha ir mažiau, visas salos plotas priskiriamas Apsaugos juostai (išskyrus salas, esančias miestų ir miestelių teritorijoje).
Apsaugos zonų nustatymas
Apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi tokiu atstumu:
a) prie Nemuno, Neries bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 200 ha. – 500 m;
b) kitų ilgesnių kaip 50 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha, – 200 m;
c) prie 50 km ir trumpesnių upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 10 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha, taip pat prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha – 100 m;
d) Miško žemėje prie 10 km ir trumpesnių upių bei ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha, miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telki, o taip pat prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 2 ha, ir prie visų kanalų – Apsaugos zonų plotis lygus tokiems paviršiniams vandens telkiniams nustatomų Apsaugos juostų pločiui.
Teisės aktuose yra nustatyti apribojimai ūkinės ar kitokios veiklos vykdymui apsaugos juostose bei apsaugos zonose.
Pažymėtina, kad įstatymai žemės savininkus ir naudotojus įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas).
Apsaugos juostose draudžiama:
– statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą);
– tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo;
– tiesti kelius;
– naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus;
– dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius arčiau kaip 2 metrai nuo vandens telkinio kranto;
– statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai;
– įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius);
– kūrenti laužus;
– ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę.
Apsaugos zonose draudžiama:
– įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu;
– lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant į gruntą
– statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai;
– steigti kapines;
– užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles;
– įrengti sąvartynus;
– barstyti iš lėktuvų pesticidus ir mineralines trąšas;
– plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus;
– auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;
– statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose;
– statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;
– statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų , miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip:100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos; 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams – sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro – nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos.
– Esamose sodybose už apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų režimo pažeidimus pažeidėjai yra baudžiami administracine tvarka.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų, o tokie patys veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
Advokato Irmanto Balsio kontora
http://www.delfi.lt/news/daily/law/teisininko-komentaras-vandens-telkiniu-apsauga.d?id=36238761#ixzz3FIP1oKve
Kas mokės baudą už šiukšlių konteinerį pastatyta prie susirinkimo sales?
Keli klausimai bendrijos valdybai:
Kokiu tikslu pastatytas siuksliu konteineris salia siurblines prie tvenkinio?
Kurie “isrinktieji” gyventojai gali nesti ten savo siuksles?
Is kokiu pinigu bus apmokamas sio konteinerio isvezimas?
Konteineris prie tvenkinio pastatytas ko gero žvejams ir svečiams, kad neterštu aplinkos…
Naujienos
Forumas
Sodininkų bendrijos »
Bendrijų skelbiamos naujienos
Sodininkystė
LT sodai Facebook’e »
Apie mus »
← SIULO SAULES KOLEKTORIUS Mėnulio kalendorius Gruodžio mėnuo →
Kaune vis dar aptinkama nelegalių tvorų
2014 m. lapkričio 30 d. 2014 m., SB “Diemedis”, SB “Pamiškė”, SB “Šatijai”, SB “Sodžius”, Teisinė informacija, Žiniasklaida Komentarų nėra
Hans / Pixabay
Patikrinus Kauno rajone įsikūrusias sodų bendrijas „Šatijai“, „Pamiškė“, „ Sodžius“, „Diemedis“, penkiose privačiose sodų valdose rastos tvoros, kurios pastatytos prie pat vandens. Nors tvoros ir pastatytos seniai, tačiau valdų savininkai privalomaisiais nurodymais įpareigoti kuo artimiausiu metu jas nuardyti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai visą dieną tikrino Sėmenos ir Sąnašos upių pakrantes, kuriose dauguma tvorų aptverta dar sovietiniais laikais. Pareigūnai pastebėjo, kad kai kur tvoros buvo nugriautos dar prieš akciją. Reakcijų į prašymus nusigriauti tvoras sulaukta įvairių. Vieni nuogąstaudami, kad reikės mokėti baudas, tvoras nugriauna dar tą pačią dieną, kiti teigia, kad tvora apsaugo nuo šiukšlių krūvų paliekančių žvejų. Kai kurios tvoros priklauso senyvo amžiaus žmonėm ar užsienin išvykusiems savininkams, kurių be teismo sprendimo inspektoriai patys griauti negali.
Skaitykite plačiau: Kas vyksta Kaune: Kaune vis dar aptinkama nelegalių tvorų.
2014 m. gruodžio 11 d. Teisinė informacija
Priimtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos.
Seimas, 75 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 2 susilaikius, priėmė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1298(2). Kartu priimti lydimieji Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisų įstatymas (projektas Nr. XIIP-1299(2) bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisų įstatymas (projektas Nr. XIIP-1300(2).
2014 m. gruodžio 4 d. 2014 m., Sodininkų bendrijos panaikinimas, Sodininkų bendrijų kelių perdavimas savivaldybėms.
2014 m. gruodžio 24 d.
Su artėjančiomis šventėmis !
Kantrybės nebaigtiems darbams užbaigti, kūrybinio impulso naujiems pradėti, lengvos Laimės rankos, stiprios sveikatos ir džiugios šventinės nuotaikos linkime Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga. …
Kantrybės, supratimo, tikėjimo, laimės ir sėkmės jūsų kasdieniuose darbuose!