Balandžio 14 dienos ryte paimti trys vandens mėginiai iš upelių, tekančių per mūsų bendrijos teritoriją į mūsų tvenkinį ir pristatyti į Nacionalinės Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją Kauno skyrių tyrimams. Buvo tiriama pagal du rodiklius- žarninių lazdelių skaičius ( norma ne daugiau 1000 ml ) ir žarninių enterokokų skaičius ( norma ne daugiau 100 ml ).
rezultatai:
Mėginys Nr. 1 upelyje prie Rožių gatvės žarninių lazdelių skaičius viršija normą 2.8 karto, žarninių enterokokų skaičius viršija normą 1.55 karto;
Mėginys Nr.2 kitame upelyje prie Rožių gatvės žarninių lazdelių skaičius viršija normą 1.3 karto, enterokokų neaptikta;
Mėginys Nr. 3 upelyje , įtekančiame į mažąjį tvenkinį prie Songailos gatvės, žarninių lazdelių skaičius viršija leistiną normą 2.5 karto, žarninių enterokokų skaičius virija leistiną normą 3 kartus.
Visi ie tyrimai rodo, kad upeliai ir tvenkinys yra stipriai teršiami fekalinėm nuotekom.
šie tyrimai buvo reikalingi tam, kad , žinodami tikrą padėtį, o ne tik ją nujausdami, bandytume tą situaciją pakeisti.
Ta informacija ne tam, kad sugadintume šventinę nuotaiką.
Gerų visiems venčių!
NVSPL 1 vandens tyrimas
NVSPL 2 vandens tyrimas
NVSPL 3 vandens tyrimas
Tie kurie fekalijas leidzia i tvenkini ko gero savo darzus laisto is nuosavu greziniu,tai jiems tas pat.Sunys loja – taburas vaziuoja…
Reikia surast kaltus ir nubaust. Mes daržoves laistome fekalijomis,baisu…
Mūsų tvenkinys šiuo metu iš esmės “veikia” kaip nuotekų valymo įrenginys.Kuriame mes kartais vis dar maudomės. Gal kiek per stipriai pasakyta, bet labai netoli realybės.
Valdyba , turėdama šiuos rezultatus, imsis priemonių. Bet bus sunku pasiekti norimų rezultatų be sodininkų pagalbos ir bendradarbiavimo. Visi turime suprasti, kad nebegalime užsimerkti prieš šiuos faktus ir galvoti, kad šioje srityje viskas gerai.
Na taip, nuotekos neisvalytos isleidziamos i upelius. O kokie variantai? I nuoteku prisijungimo tinklus, turi galimybes/pinigu prisijungti ne visi. Kitiems is vis vienodai ka ir kur leidzia. Biologinio valymo irenginiai irgi isvalo ne 100%, o naudojant ploviklius/skalbiklius, kurie naikina dirbancias bakterijas, klausimas ar bent 50% isvalo.
Girdejau kad soduose netoli Karmelavos buvo atvesti vandentekio nuoteku tinklai, konkrecios informacijos neturiu. Gal reiktu organizuoti/dometis sodu pajungimo prie centralizuotu nuoteku tinklu? Galbut yra galimybe dali darbu kompensuoti Europos sajungos lesomis…
Geri, gerai prižiūrimi, sertifikuoti valymo įrengimai išvalo gerai.Ir nereikia vadovautis gandais apie 50 proc., nes tai netiesa.
Realios ir pakankamai greitos išeitys yra dvi: kokybiški, sertifikuoti valymo įrenginiai ( nereikėtų gundytis pigiais varijantais) arba , kol neįrengti valymo įrenginiai, vietinių nuotekų duobių turinio išvežimas, samdant spec.transportą.Bet išvežimas kainuos nepigiai, jei teks per mėnesį išvežti 10-15 m3 nuotekų.
Bet kokiu atveju nėra jokių argumentų leisti nuotekas į upelius ar tvenkinį.Tvenkinį teršia ne kažkokie ateiviai, o mes patys, t.y.sodininkai. Kurie, arba slapta įrengę nuotekų išleidimą į tvenkinį ar upelius, arba tai daro išpumpuodami turinį siurblių pagalba, kai to nemato aplinkiniai.
Bendrų kanalizacijos sistemų įrengimas – tolimesnė perspektyva, reikalaujanti laiko ir didelių lėšų.
Tai vat butent, priziurimi, o jeigu isvaziuoji atostogauti, isjungi orpute menesiui, ir visos bakterijos ismirsta. Kaip visiems zinoma, BVI gyvena bakterijos, kurioms reikia deguonies. Aisku savininkas gali rodyti popierius, kad stai turiu, viskas legalu ir tvarkinga. Bet tai dar nerodo realaus isvalymo, iki kol nepaimamas meginys, ir istiriamas labaratorijoje. Yra teigianciu kad septikas + infiltracija yra geriau nei BVI. Taip kad cia diskusija be galo. Taip pat girdeta, kad yra tokiu gyventoju, kurie isikase vamzdynus tiesiai i tvenkinius…Cia reiktu tirti ne tik upelius… Vieni neturi uz ka, kitiems vienodai. Manau kol nebus kompensavimo galimybes, taip ir bus toliau. Situacija keiciasi tik kuria linkme? Sodininkai pardavineja savo sodus, isikuria pastoviai gyvenantys zmones, vieni gal ir isirengineja nuotekas, kiti gal ne. Pasidaro sulini be dugno ir pirmyn. Deja taip yra…
Taip, problemų daug, bet nepulkime į neviltį ir pesimizmą.Ieškokime sprendimų ir pakeisime situaciją. Bent jau aš nesutiksiu su tokiom nuostatom, kad problemų tiek daug ir jos tokios didelės, kad net neverta bandyti ką nors daryti. Manau, kad daugelis sodininkų sutiks su tuo, kad turime imtis veiksmų, kad pakeistume situaciją. Tai ne tik mano nuomonė, bet , kiek žinau,ir valdybos nuomonė bei, manau, daugumos sodininkų. Bet sodininkai neturėtų galvoti, kad viską padarys kažkas kitas ,-tereikia ramiai pasėdėti ir palaukti.
Tinklapio autoriui: Pavyzdys kaip pildyti paraiską dėl 2% nuo pajamų pervedimo sodų bendrijai yra pasenusi. Laikas būtų atnaujinti. 🙂
Privalomumas rengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą sodo namo statybai (2014-04-24)
Informacija atnaujinta 2014-04-30
KLAUSIMAS
Prašau patikslinti:
1. Ar šiai dienai galiojantys teisės aktai vis dar nustato, kad mėgėjiško sodo sklype sodo namo (I grupės nesudėtingo statinio, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 m² ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto) statybai neprivaloma rengti supaprastinto statybos projekto ir gauti rašytinį pritarimą (statybą leidžiantį dokumentą) tam projektui, išskyrus statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin. 2010, Nr. 116-5944, 2011, Nr. 61-2915) 6 priedo 3.1 ir 3.3 punkte nurodytus atvejus, kai statoma valstybinėje žemėje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje?
2. Ar neturint atitinkamo techninio išsilavinimo statant I grupės nesudėtingą statinį – sodo namą – būtina statinio projekto vykdymo priežiūra?
3. Ar tokio statinio statybos eigoje statant savo, šeimos narių ir pasitelktų (pasamdytų) fizinių asmenų jėgomis turi būti pildomi kokie dokumentai (statybos darbų žurnalas ir pan.)?
ATSAKYMAS (2014-04-24, Nr.(8.4)-2D-6433)
Informuojame, kad vadovaujantis Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos taisyklių 8 punkto nuostatomis, paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Pateikus papildomos informacijos, nenurodytos paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 4 punkte nustatyta, kad sodo namas yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 m² ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, o 14 punkte nustatyta, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Šio reglamento 13 punkte nustatyta, kad nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti, fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą. Šio išsilavinimo nereikia kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai ) supaprastinto projekto sprendiniais.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ 6 punkte nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma, kai statomas naujas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas:
6.1. ypatingas statinys;
6.2. statinys (ypatingas, neypatingas, I ir II kategorijos nesudėtingas (tarp jų laikinas) saugomoje teritorijoje.
Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.5 nustatyta, kad statybos darbų žurnalą (žr. STR 1.08.02:2002 4 priedą) privaloma pildyti kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, ir tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją (išskyrus ne didesnių kaip 500 m² bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos ūkio būdu atvejus), o 19 punkte nustatyta, kad kai statomi nesudėtingi statiniai ar jų dalys, 18 punkto reikalavimai yra netaikomi arba taikomi iš dalies.
Apibendrinant manome, kad:
– sodo namo apibrėžimas ir priskyrimo I grupės nesudėtingiems statiniams požymiai nurodomi paklausime nepasikeitė. Kai sodininkų bendrijos teritorija patenka į kultūros paveldo objekto teritorijas, kultūros paveldo vietoves, tai sodo namo supaprastintas projektas ir rašytinis pritarimas jam privalomi;
– statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma, statant I grupės nesudėtingą statinį saugomose teritorijose, kai privalomas supaprastintas statybos projektas. Kitais atvejais, kai projektas neprivalomas, tai neprivaloma ir projekto vykdymo priežiūra;
– vykdant I grupės nesudėtingo statinio statybos darbus ūkio būdu, statybos darbų žurnalo pildyti neprivaloma.
Statybos techninius reglamentus galite rasti Inspekcijos interneto svetainėje http://www.vtpsi.lt → Teisinė informacija → Teisės aktai → Statybos techniniai reglamentai, o kitus teisės aktus – Seimo interneto svetainėje http://www.seimas.lt.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
2014-05-07
Aplinkosaugininkai tikrins, ar tvoros prie vandens telkinių užtvertos teisėtai
Trečiadienį Lietuvoje pradėti reidai, kurių metu aplinkosaugininkai tikrins, ar vandens telkinių pakrantėse tvoros nėra pastatytos pažeidžiant reikalavimus.
Kaip pranešė Aplinkos minsiterijos Visuomenės informavimo skyrius, akcija „Tvora“ apims visus Lietuvos regionus. Jos metu per 130 pareigūnų iš regioninių aplinkos apsaugos departamentų planuoja patikrinti daugiau kaip 170 vandens telkinių ir daugiau nei 700 privačių valdų.
Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, ministerijos tikslas nėra bausti pažeidėjus ar papildyti valstybės biudžetą – sklypų savininkams siūloma geranoriškai susitarti ir padaryti pakrantes prieinamas visiems.
Aplinkos ministerija taip pat primena, kad nuo gegužės 1 dienos padidintos sumos, skiriamos už gamtai padarytą žalą: pažeidėjai baudžiami už savavališką pakrančių užtvėrimą, kuris turi įtakos ir kraštovaizdžiui, ir ekologijai, pavyzdžiui, apsunkina gyvūnų migraciją.
Pareigūnai, nustatę pažeidimą, įpareigoja asmenis jį pašalinti ne ilgiau nei per du mėnesius. Nesilaikant šio termino, žala aplinkai skaičiuojama po 500 litų už kiekvieną tvoros metrą. Jei pažeidimai nebus pašalinami ir toliau, kas mėnesį žalos aplinkai dydis bus skaičiuojamas pridedant po 500 litų už kiekvieną metrą, t.y. antrą mėnesį žala sieks 1000 litų, trečiąjį – 1500 litų už tvoros metrą.
Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai per 2013 metus bei šių metų sausį-vasarį iš viso patikrino 699 vandens telkinių pakrantes. Nustatyti 33 nelegalūs užtvėrimai prie vandens telkinių, dauguma pažeidimų buvo pašalinti.
Gairės: nelegalios tvoros, vandens telkiniai, baudos, aplinkosaugininkai
Aplinkos apsaugos inspektoriai patikrino ir Margio ežerą
Kauno aplinkosaugininkai įtariami neteisėtai tvarkę konfiskuotą turtą
Nelegaliai užtvertos paežerės kirs per kišenę
1